Vieną vakarą prieš miegą Viliui pasiūliau pasaką pasekt. Ne, ne iš knygos paskaityt, nes nepavyktų - jis nori vartyti knygą, apžiūrinėti paveikslėlius, tad skaitymas baigiamas vos tik pradėjus. Pasiūliau visai ekspromtu, gal net maniau, kad jis sakys "ne" :) Bet jis norėjo, kad pasekčiau "pakasą". Taigi, tai buvo pasaka apie mažą berniuką ir tai, kaip jis mylėjo vandenį, ir dar apie ančiuką :) Žodžiu, apie Vilių, tik berniukas buvo be vardo... Labai trumpa pasaka, gal kokia 1 min. ar dvi. Bet Vilius klausė net sustingęs, gulėjo man glėby ir labai atidžiai klausėsi. Po pasakos bandžiau "numuilinti" naktinį pienuką, bet nepavyko :)Taip "pakasa" prieš miegą po truputį tampa tradicija. Pora dienų dar klausiau, ar norėtų, o dabar nebereikia, - kai sakau, kad laikas miegot (pietų ar nakčiai), susirango man ant kelių ir sako "pakasa" :) Tad tenka įjungti fantaziją (ir greitai) ir sekti "pakasą". Kol kas visos pasakos buvo apie mažą berniuką ar mergaitę ir kažką dar: namelį, gyvūnėlius, kaip kepė pyragą, bailų kiškį, metų laikus. Šiandien prieš pietus buvo apie bites :), ir kaip jos, būdamos mažos, bet draugiškos, nugalėjo vieną didelę piktą širšę (lengva aliuzija į sekmadienio spektaklį (http://vaidulesmintys.blogspot.com/2009/11/spektaklis.html) :)
Negaliu atsižavėt, kaip labai vaikui patinka tos mano ekspromtinės pasakos, aš nieko neplanuoju, net nežinau, ką sakysiu po kelių sekundžių, bet "pakeliui" vystosi siužetas, ir kartais pavyksta visai neblogai. Buvo ir nevisai vykusių, čia mano manymu, bet Viliui patiko :)
Taigi, su šitom "pakasom" pavyko "numuilinti" jau du priešpietinius pienukus, ir vakariniams ateis eilė. Kažkaip tie du metukai man jau riba, jaučiu, kad laikas atsisveikinimams atėjo, nors Viliui taip dar neatrodo :)
3 komentarai:
Kokia grazi nuotrauka!
O su pasaka tai cia sauniai! Maniskei dar tik 19 menesiu, tai pasaku nesekam. Bet jau nebeismanau, kaip su tuo pienu kovot. Kai tik pradedam vakare dantis valyt, iskart vaikas rekia: "Pieno!". Taigi dantys suges! Man atrodo, cia ji tikrai ne gert nori, o bando nustumt miega toliau arba tiesiog ramintis.
Akvile, as ir manau, kad ne gert vaikai nori, tokie didesni jau, kokiu 1,5metu ir pan. Jie nori artumo, nusiraminti. Karta, kai Vilius prase pieno, klausiau ar jis nori gerti, sake "ne", tada klausiau, ar nori prisiglausti, sake "taip" :) Bet pieno vis tiek reikejo :) Ir dabar dar vakare pries uzmiegant sako "Bus pieno", o per pietu miega sako "bus pakasa".
O del dantuku, nuomoniu yra visokiu, vieni sako, kad genda nuo naktinio zindymo, kiti, kad ne. As linkusi manyti, kad jeigu nemiega vaikas su krutim dantyse, tai tiketina, kad atsigerta pienuka nuryja ir nieko tiem dantukam neatsitinka. Nors nesu specialiste.
Mes valom dantukus vakare, o paskui dar geria vyrukas pieno, ir ryte geria. Kol kas dantukai sveiki, tfu tfu tfu.
Na, maniske tai piena geria nebe mamytes, o karvutes, is parduotuves.:) Ir tvarka pas mus tokia, kad Upe yra paguldoma i lovyte ir viskas: mama arba tetis iseina. O Upe graziai, ramiai, tyliai, be kaprizu uzmiega (aha, as pati sau to pavydziu.:D Cia tetis musu namuose pagaliau tvarka ivede, neapsikentes dvivalandiniu migdymu). Pieno nesam tik tada, jei labai jau saukia: "Pieno, pieno!" Bet tada irgi: paduodam buteliuka ir iseinam. Tai as nezinau, kiek jau cia to artumo.:D O jei Upe dar ne lovytej, o tik dantis valydama pieno praso, tai, galvoju, gal cia taip gudrauja, kad tik ilgiau i lova neit?
Rašyti komentarą