birželio 24, 2009

kartodrome

Dovana pavyko!! :)
Šiandien buvome Plytinės kartodrome, išbandėme kartus ir trasos posūkius. Važiavo Tomas su draugu, o mes su Viliumi buvome žiūrovais ir paparaciais :) Iš tiesų, smagu. Labai norėčiau ir aš prisėsti už karto vairo, reiks susiorganizuoti. Panašu, jog važiuosim dar. Ir jei Viliui nepraeis žavėjimasis mašinomis ir viskuo, kas sukasi, tai sulaukus 7-erių sodinsime į vaikišką kartą :)




birželio 19, 2009

pirmosios braškės


Prieš kelet dienų daviau Viliui paragauti braškių. Iš pradžių žiūrėjo įtariai į tuos raudonus daiktus, o paskui šveitė kaip reikalas :)


30metis, tpsknt

Šiandien Tomui sueina 30 metų. Labai toks reikšmingas slenkstis peržengiamas. Labai didelių balių mes niekada nedarėme, o ir draugų ratas toks sakyčiau apysiauris :) Tomas ir šiaip nėra iš tų - daug bendraujančių, o aš, kai ėmiau mamauti, tai kažkaip išliko tik tos, kurios jau mamos ar planuojančios tapti ir pan. Trumpai tariant, didelio šventimo namuose nebus. Tiesa, išleisiu vyriškį kitą savaitgalį pašėlti su senų laikų draugais, ką jau čia, nelaikysi juk pririšto :)

Kadangi mėgstu visokius prizus, siurprizus ir atrakcijas, tai ir šiais metais nenustojau planuoti ką nors toookio, nenuobodaus. Tik kažkaip šįmet Fortūna mano siurprizų vežimui prikaušiojo labai jau daug pagalių :( Kadangi Tomas labai domisi Formule-1 (aš, beje, nuo jo irgi esu užsikrėtusi taip gana rimtai...), tai pirminė idėja buvo sukviesti Tomo draugus į kartodromą, o jį patį nuvežti ten užrištom akim ir visiems drauge smagiai palenktyniauti kartais. Žinia, juk visi didieji Formulės-1 asai pradėjo nuo kartų. Deja, pasirodė, jog iš visų draugų, šį savaitgalį tik vienas ir tegali..... Tuomet mano šeimyna, taip sakant, bandė taisyti padėtį, tai yra pakviečiau savo tėvus ir seserį su sūnum, kad su jais kartu pavažinėtume. Bet ir tai neišdegė, nes Tomas, pasirodo, šeštadienui turėjo šiek tiek kitų planų, o aš jų visų nežinojau.... Uch..... Bet istorija čia dar nesibaigė. Kadangi kartodromą jau buvau rezervavusi (ir pinigus sumokėjusi), tai bandžiau gelbėti padėtį ir prašyti rezervaciją pakeisti į dovanų kuponą (ačiū dievui, jie tokius turi). Taigi, kol kas dar laukiu atsakymo iš jų ar taip galima. Tad kol kas dar neaišku, ar bus ta dovana-siurprizas, ar vis tik ne.
Na, ką aš galiu pasakyti, - neturėjo Vaida ką veikti, tai nusprendė surengti siurprizą.....
Bet Tomą šiandien vis tiek pasveikinom, mes su Vilium. Aš padovanojau tortą ir "30" žvakučių su visais palinkėjimais, o Vilius - didelį gražų balioną, parinktą pagal tėtį (juoda tamsa, katės, mėnuliai ir pan.).


birželio 16, 2009

lyja lyja lietus...

Šiandien taip nepaliaujamai lyja, kad kažkur iš gilios vaikystės atklydo dainelė:
...lyja lyja lietus

per karaliaus pietus,

karalienė verkia,

karaliukai knarkia,

o karalius po stalu

geria vyną su draugu :)

Tokia lietinga vasaros pradžia jau pradeda erzinti. Nors ir kaip noriu laikytis požiūrio, jog nėra blogo oro, tik netinkamas apsirengimas, bet vis tiek pastebiu, kad kai lyja neinu pasivaikščioti :) Dėl to aspirengimo - ieškojau Viliui guminių batų. Apėjom vakar kelias vaikų parduotuves ir nieko :( Batų tai yra, bet dydžiai prasideda nuo 30, geriausiu atveju - nuo 28. Dar buvau radusi 20-21 dydį, bet ką daryti vaikui, kurio kojytė tame tarpe nuo 22 iki 27?.. Tikriausiai vaikščioti basomis :) Jei būtų šilta, tai ir "kroksai" tiktų, bet kad tos šilumos tik kokie biedni 15 laipsnių.




Jei ir toliau taip pliaups, reiks ir sau pažiūrėt kokius kaliošus :)


Pas mus namuose drėgna. Net ir kai ŠITAIP nelyja, namuose mes vaikštome su megztiniais, o į lauką eidami nusirengiam :) Taip sakant, pirmas aukštas, žemė arti, medžiai, žolės ir visa kita. Kai pernai rudenį mus ėmė pulti pelėsiai, įsigijau hidrometrą. Tai norint išlaikyti sveiką ir komfortišką oro drėgnumą, šildymo periodu reikia orą drėkinti, o pavasarį, vasarą ir rudenį - tą drėgmę kažkaip varyti lauk. Vėdinu. Palieku skersvėjį, kai išeinam iš namų. Bet kai toks oras, tai atidarius langą tik dar daugiau tos drėgmės ateina.... Įsigijom šiandien drėgmės surinkėją. Hmm, nežinau, kiek iš jo bus naudos, bet gal bent kažkiek. Žinau, yra tokių rimtesnių, elektrinių, kainujančių kelis šimtus lt, bet pradžiai gal mes išbandysim pigesnį. Jis turi tokį ale kristalą, kuris sugeria drėgmę iš oro ir kondensuoja į vandenį. Kai prisirenka, išpili.

Nervina tas lietus, nes negaliu skalbti ! :) Tomas kartais mane vadina skalbėja, nes man iš tiesų patinka skalbti. Labiau patinka sudžiauti išskalbtus rubūs, paskui juos nurinkti. Kažkaip primena vaikystę, kai reikdavo leistis iš penkto aukšto ir džiaustyti skalbinius ant virvių šalia visų kitų kaimynų skalbinių.... Man būdavo smagu taip laipioti aukštyn žemyn, tikriausiai jausdavausi labai didelė :) Dar būdavo, susiruošiu skalbti tuomet, kai namuose išjungdavo karštą vandenį! Tai šildydavau dideliame puode ant viryklės, tada maišydavau su šaltu ir taip skalbdavau, na, čia rankomis :) Kai dabar pagalvoju, keistuolė, ne kitaip!
Taigi, grįžtant prie lietaus, negaliu skalbti, nes balkone viskas džiųsta LABAI ilgai, o namuose nesinori džiauti, nes (žr. aukščiau) ir taip jau pas mus drėėėgna... Velniava ir tiek :)




Nors iš tiesų, lietus man patinka. Patinka žiūrėti pro langą, patinka eiti po skėčiu, patinka važiuoti mašina, kai lyja. Patinka, kai nustoja lyti, ir lauke tvyro toks gaivus oras. Tokia melancholija užeina, tuomet norisi tik kepti sausainius, gerti arbatą, žiūrėti gražius filmus apie gyvenimą :)


birželio 15, 2009

"Namai"/ "Home"

Žiūrėjom filmą "Home". Jį sukūrė fotografas Yann Arthus-Bertrand. Apie mūsų Žemę, mūsų namus. Grožis nerealus! Bet iš tiesų tai filmas apie tai, kaip mes - žmonės - niokojam savo namus. Iš tiesų, tema ne nauja, bet pasirinkta forma efektinga. Tai ne meninis filmas, tai dokumentika apie tai, kaip mes nusigyvenom. Bežiūrint apima siaubas, liūdesys, neviltis, gėda, pyktis... Kai baigėm žiūrėti, Tomas pasakė: "Dabar dar labiau nekenčiu žmonių...", o aš sėdėjau ir galvojau, ką galiu AŠ padaryti, kad būtų kitaip, kad imtų keistis.......



Labai rekomenduoju pažiūrėti. Ir pagalvoti, ką galime padaryti kiekvienas kasdien.



Filmas anglų kalba:
http://www.youtube.com/watch?v=jqxENMKaeCU&feature=channel_page

Filmas rusų kalba:
http://www.youtube.com/watch?v=7hFivbgIEqk&feature=channel_page

birželio 09, 2009

stambiu planu

Tiesiog žiūrinėjau nuotraukas ir atkreipiau dėmesį į Viliaus veido išraiškas :) Dalinuosi...






mažasis dailininkas

Kurį tai čia vakarą bandėme su Viliumi piešti akvarele... :) Oi, smagu!!! Tik, gaila, viskas baigėsi ašarom. Na, bet šiaip tai jam patiko, tad kartosime dar daug kartų. Tad keletas vaizdų iš mažojo dailininko pirmųjų potėpių:


birželio 03, 2009

"meilės budelis"

Neseniai baigiau puikią knygą - Irvino Jalomo (Irvin D. Yalom) "Meilės budelis". Knygoje yra 10 psichoterapinių istorijų, papasakotų psichoterapeuto vardu. Prieš šią knygą bandžiau skaityti kitą šio autoriaus knygą - "Kasdien vis truputį arčiau". Kažkaip labai patiko jos pavadinimas, ir pati idėja - papasakoti istoriją abiejų - psichoterapeuto ir pacientės - akimis. Bet po kokių 30 puslapių padėjau į šalį. Nuobodu. Nekabino. Buvo keista, nes iki tol Yalomo knygą skaičiau maloniai besižavėdama. Tad pabandžiau kitą - "Meilės budelis". Puiki knyga. Man patiko, kad tai 10 atskirų istorijų, smagu visą istoriją perskaityti tą patį vakarą, bet tuo pačiu žinoti, kad kitą vakarą bus kita, ne mažiau įdomi istorija. Knyga rimta, nes suteikia galimybę pamąstyti tokiais klausimais, kaip gyvenimo prasmė, savęs realizavimas, egzistencinis nerimas, mirties baimė, vienatvė, artumo baimė... Man, kaip turinčiai psicholiginį išsilavinimą, taip pat buvo įdomu profesiniu kampu, nors niekada (išskyrus mokymosi praktiką) neteko konsultuoti. Tikriausiai daugiausiai konsultacinio darbo atlikau su savimi. Nežinau, kaip kitiems studijų draugams, bet man savianalizė tapo profesine gyvenimo liga :)
Taigi, labai patarčiau paimti į rankas šią knygą visiems, norintiems ko nors rimto ir tuo pačiu labai tikro, gyvenimiško, ir ne per daug skausmingo, nes vis tik analizuoti savęs nieks nevers, o tik gilintis į kitų savianalizės ir savęs pažinimo kančias.