rugsėjo 30, 2009

Vilius kalba :)


Vilius jau labai kalba. Kartoja viską, ką girdi, kartais labai juokingai, kartais - labai tiksliai, kaip girdi. Jau senokai sako "mašina" vietoj "trr", "kamuolys" vietoj "ka ka", "sausanukas" vietoj "ja ja", nors obulys visa dar "ja ja" :) Ir lialės jau miega, o ne "aaa", o kepurė yra kepujė, o nebe paplekšėjimas per galvą :) Prisimena artimų žmonių vardus, ir tėtį kartais šaukia "Tomai", puikiai pamena tetos vardą, o pusbrolį šaukia Uku (Lukas) :) Išmoko pasakyti gana sunkų žodį - mostutė (močiutė).

Labai smagu klausyt, kai valgo ir sako "skaniu", ir dar tokią veido miną nustato, kad griūk negyvas :) O jeigu nori pasakyti tai, ką mes sakytume su priešdėliu "ne", tai prideda "a", pvz. askanu.

Ir sakiniais jau bando kalbėti, kaip pvz. išgirdo, kad nukrito tėčiui pinigėlis, sako: "Tete pikti bum (tetės pinigėlis nukrito).

Na ir įdomiausia, kai bando pavadinti tai, ko dar nežino kaip vadinasi. Kurį tai vakarą šnirpščia nosimi, klausiu "kas tai tavo nosiai?", o jis "nose nedirba" :)

kaštonai



Vakar bevaikščiodami prisirinkom pilną kibirėlį kaštonų. Tai vakare pasiūliau pažaisti su jais. Iš pradžių tiesiog persivežėm sunkvežimuku juos į kambarį :) O paskui užteko tik parodyti, ir Vilius "įkrito" į kaštonų dėliojimą - į indelius, atgal į sunkvežimuką, vėl į indelius ir t.t.

O iš ryto smagiai juos mėtė po kambarį, juokiausi, kad kaštonų boulingą žaidžia :))




Pamenu vaikystėj kažką darydavom iš jų, tik jau nepamenu nei ką, nei kaip... Reiks ką nors gal sumeistrauti iš tos krūvelės.



rugsėjo 26, 2009

Tarptautinė vaikų nešiojimo savaitė


Rugsėjo 21-28d. yra tarptautinė vaikų nešiojimo savaitė. Daugiau info apie šią savaitę yra čia - http://babywearinginternational.org/pages/babywearingweek.php
O aš , kaip prijaučianti ir labai labai pritarianti vaikų nešiojimui, tiesiog pasidalinu šia žinia :)
Pamąsčiau, kad jei kas norėtų sukurti lietuvišką šio plakato versiją, tai siūlau šūkį - "Taip arti - pabučiuot gali". Pasidalinau mamų klube, tai vaikučius nešiojančioms mamoms patiko :) Labai džiaugiuosi! Gal bus ne tik smagu, bet ir naudinga...


rugsėjo 16, 2009

piešiame

Nuo šio rudens Vilius mokyklėlėj pradėjo lankyti ir dailės užsiėmimus. Iš tiesų Viliui nelabai sekasi, bet manau, daugiau dėl to, kad vaikų daug aplinkui, o kur dar mamos... Šiandien pvz., klijai nelabai jam patiko, o štai plastelino rutuliukus sukti ir klijuoti prie popieriaus buvo pats tas!
Štai ir pirmieji darbeliai :)


Ruduo




Medis, žiedai, uogos ir kt.


rugsėjo 15, 2009

(ne)reikalingos mašinos


Viliui užeina noras pamėtyt žaislus, daiktus ir kt. Tai kažkurią dieną sumąsčiau taip, kai pradėjo savo mašinas mėtyt aplinkui: "Jei mėtai, tai tikriausiai nebereikia tau jų? Tai išmeskim į šiukšlių dėžę." Vilius sutiko. Išmečiau, na, teisingiau padėjau prie šiukšlių dėžės. Atbėgo po pusės minutės ieškoti, kur tos jo mašinos :) Susirinko visas toliau žaisti.

Kitą dieną ėjom pasivaikščiot, pasičiupo vieną mašiną į lauką. Ėjo takeliu ir staiga padėjo tą mašiną ir nuėjo toliau. Kelis kartus priminiau jam, kad mašiną paliko ant kelio, kad nebeturės jos, bet Vilius net neatsisuko :) Aš irgi nepaėmiau. Pamaniau, kad tegu mokosi, jog mašinos tai jo, tegu jomis rūpinasi pats. Įdomiausia, kad tos mašinos taip ir neprisiminė nei tą vakarą, nei kurią kitą dieną. Matyt, tikrai nebereikėjo :)

Šiandien irgi pradėjo mėtyti viską per petį. Priminiau, kad jei mėto, tai jau nebereikalingos tos mašinos, ir išmeskim jas. Atnešė vieną, eidamas sakė, kad alūžus (sulūžus), dar siūlau pataisyt, bet ne - išmetė, pats. Tik uždarė spintelės dureles, iš karto apsigalvojo - atidarė ir pasiėmė mašiną. Sakė, ataisysiu (pataisysiu). Pasiukiojo ratukus toku rimtu veidu ir nusinešė vėl žaisti :)

rugsėjo 11, 2009

darbas, vaikas ir namai

Jau trys savaitės kaip dirbu. Dirbu namuose. Dieną telefonu, o vakarais-kompiuteriu. Motyvai pasiieškoti tokio "naminio" darbelio buvo keli: užsidirbti šiek tiek pinigėlių, užmegzti ryšius, kurie gal pagelbės ir vėliau gauti panašaus "naminio" darbelio (kai jau baigsis pašalpos mokėjimas), ir jau pabodo nedirbti galva :) Na, taip ir knygas paskaitau, ir kokį straipsniuką parašau kartais, bet vis tiek, norėjosi kažko, ką galėčiau pavadinti darbu. Tai štai ir turiu! 6 savaičių projektas, grynai organizacinis darbas (skambini, aiškini, derini, klausi, tikslini ir t.t.), ilgas "kabėjimas ant telefono" ir kuitimasis po duomenų bazes. Man gerai, ne per daug intelektualu, bet ir ne visiškai mechaniška, vis tik ištisai bendrauju su žmonėm :) Beje, bendrauju su žemės ūkio srities žmonėm visoj Lietuvoj, tai labai smagu, kartais pasiklausyti visokių tarmių, sužinoti begales gražių vietovardžių (ar žinojote, kad Lietuvoje tiesiog nuostabūs kaimų ir miestelių pavadinimai?!!)...

Taigi, dirbu namuose. Mano Vilius niekur iš namų nedingo, t.y. dirbame kartu :) Na, jis man "padeda" :) Kartais pasitaiko ir aktyvios "pagalbos", kai šaukia visa gerkle arba daužo ką nors į grindis šalia manęs... Sukuosi, kaip išmanydama, kad tik nesigirdėtų jo krykštavimų, kai kalbu su kokiu žemės ūkio skyriaus vedėju :)))
Na, ir kadangi namai irgi niekur nedingo (nes juose ir dirbu!), tai ir visi kiti namų priežiūros darbai liko, niekur nedingo.

Tad bendrai situacija gana balaganiška, tiek namuose, tiek mano galvoje... Dienotvarkė gan įtempta, ypač iki pietų, kai turiu atlikti didžiąją dalį skambučių. Tuo metu mano sūnaitėlis įnirtingai peržiūrinėja vaikiškus filmukus. Oi, dievuli, kaip man tai nepatinka, bet kitaip nepavyksta organizuoti šito reikalo, nes per pietų miegą nespėju visko. Džiaugiuosi, tik kad šitoks darbas trumpalaikis, ir jo meilę filmukams galėsiu vėliau šiek tiek sumažinti :)
Viliaus pietų miegas dabar man šventa - dirbu nepakeldama galvos :) O paskui jau nuo kokių 16val. galima ir kiek atsipūsti, nes žmonės dirba iki penkių, kokie ten reikalų tvarkymai po keturių ? :)
Ėjimas į lauką, deja, liko tik pavakariams ir vakarui :(

Tokio darbo namuose privalumai:
* esu namuose su savo vaiku, na, ir dirbu tuo pačiu :)
* galiu derinti įvairiai darbus ir laiką vaikui bei namams (pvz.: valandą dirbu, pusvalandį žaidžiu su Vilium, pusvalandį dirbu ir tada pusvalandį darau valgyt :);
* užsidirbu pinigėlių ! :)
* Vilius mokosi, kad net jei mama ir namuose, nebūtinai ji gali daryti tai, ko nori jis ir tuo metu, kai jis nori; beje, jis visai neblogai supranta, kai pasakau, kad einu skambinti, jis palinksi galva ir šypsosi, ir žiūri filmuką arba žaidžia ką nors :)

Tokio darbo namuose trūkumai:
* Vilius žiūri per daug filmukų per dieną;
* namuose lengvas bardakėlis :)
* visai neturiu laiko sau, na, labai nedaug, nes ir vėlai vakare dirbu...

O šiaip bendrai, tai į trečią savaitę jau apsipratau (nes pirmą savaitę kartais vakare galva tiesiog plyšdavo pusiau...), darbus susiplanuoju, tad ir to laiko lieka daugiau, žiūriu, kad ir knygai dar vakare randu jėgų (laiką tai vagiu nuo miego :). Ir anksčiau žinojau, bet dar kartą sau patvirtinau, kad kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai.

Bet tuo pačiu labai aiškiai pajaučiau, koks vertingas gali būti laikas su vaiku, t.y. jau buvau kiek apsileidusi namuose, patingėdavau kokios veiklos Viliui sugalvot, o dabar, kai negaliu skirti to laiko vaikui, suprantu, kaip jį galėsiu išnaudoti, kai baigsiu šį projektą.

rugsėjo 08, 2009

kaip kvepia ruduo...


Nors šiuo metu mano dienotvarkė gana griežtai suplanuota (dirbu namuose), vis tik leidau sau šįryt parašyti trumpą žinutę į blogą. Tiesiog toks tas rudens kvapas :)

Dar rugpjūčio pabaigoje pastebėjau, jog jau kvepia rudeniu. Nežinau, kaip paaiškinti šį kvapą, bet išėjus į lauką, pajauti jį, dar šilta, bet dvelkia tokia gaiva, saulė šviečia, bet jau šiek tiek per rūką, ir jau nebekaitina, o maloniai šildo, ore tvyro ne vien nupjautos žolės ir gėlių kvapai, bet ir jau spėjusių nukristi, kiek papūti ar sudžiūti medžių lapų kvapas. Sakyčiau, visa tai ir yra tai, kuo kvepia ruduo. Nors... Man dar ruduo kvepia knygomis, švariais rūbais, ką tik išlygintom baltom apykaklėm, kurias siūdavom ant mokyklinių uniformų. Tokia nostalgija... Ruduo kvepia nostaliga :)

Šįryt išėjau trumpam į balkoną: giedras žydras dangus, saulė skaisti, bet visiškai nešilta (tik 10 laipsnių, brrr), taip maloniai vėsu. Iš karto prisiminiau laikus, kai eidavau į mokyklą ir rytais reikėdavo keltis gerokai anksčiau, nes iki mokyklos buvo geros 40min. pėstute. Tuomet gal ir nebuvo jie tokie žavūs, tie rytai, bet dabar man jie tokie mieli, jog kiekvienąkart džiaugiuosi sulaukusi rudens.

Sveiki sulaukę rudens!