liepos 26, 2012

2+3+(1).Penktas, šeštas ir septintas mėnesiai. Augam, keičiamės ir mokomės.



Aš vis pagalvoju, kaip tas mano dienoraštis gyvena... Vis dėlioju mintis, kaip parašysiu tą , aną ar dar šitą. Bet taip ir lieka jos galvoje. Nugvelbti laiko miego sąskaita nebesinori, o kito laiko nelabai atrandu. Tad ir pertrauka tokia neišpasakytai ilga išpuolė. 
O mažieji broliai auga, keičiasi ir visko mokosi. Mes visi augam ir mokomės. Bent jau aš jaučiuosi nuolat besimokanti. Tikiuosi, ir kiti šeimos nariai supras, jog šitie maži žmogiukai labai daug ko išmoko, galbūt supras ne dabar, bet kažkada gyvenime :)  Aš jaučiu, jog mano vaikai mane moko tarnystės, ne , ne tarnavimo jiems, bet tarnystės, tos, kai suvoki, jog dabar turi atiduoti beveik visą save, kad paskui sugrįžtų, kažkaip, kažkokiu pavidalu, tikiu, jog suprasiu ir pamatysiu kada ir kokiu. Dar mane jie moko begalinės kantrybės, savikontrolės, darbštumo ir atkaklumo, drąsos ir kovojimo už savo tiesą/nuomonę/požiūrį. Ir dar vaikai mane moko atlaidumo, atvirumo ir meilės.  
Taigi, o mažieji žmogiukai: jau visai nebe tokie mažiukai. Jau atšventė savo pusmetinį pusgimtadienį :) Abu jau perkopė 8 kg ribą ir būdami pusės metų svėrė po 8,3kg. Karolis galiausiai pasivijo brolį ir dabar abu vienodi svareliai :) Bet Tautvydas neapleidžia pozicijų :)  Ūgtelėjo vaikinas - 74cm! Karolis tuo tarpu tik 69cm :)  Pasiekimų su kiekviena diena vis daugėja, gali vardinti ir skaičiuoti, kiek širdis geidžia... Tautvydas jau turi 2 dantukus, galime fiksuoti kokius 6,5mėn, kai išdygo :)  Karolis pradėjo pirmas sėdėti, bet ir Tautvydas jau sėdi, tai dabar labai smagu į juos žiūrėti tokius du grybukus besėdinčius :D  Beje, kai pradėjo sėdėti, tai bendrauti tarpusavy labiau ėmė, vis pasižiūri vienas į kitą, pasišypso, bando žaislus atimti viens iš kito. Gėris, ne kitaip, tas brolis šalia :)
Vaikinai jau valgo košes. Kapoja 3 kartus per dieną. Pietums daržovienę, pavakariams vaisinę, o vakarienei - grūdinę. Gal ne visos labai patinka, bet ir labai baisiai nebrokyja mano kulinarinių gebėjimų :) Nuo 7 mėnesio pradės ir mėsytę doroti. Tautvydui, tiesa, nustatė alergiją kiaušiniui, tai ir vištienos negalima jam. O kol maitinu, tai ir pati ant dietos: be kiaušinių ir be vištienos. Stengiuosi, bet visų etikečių akylai nestudijuoju :P
Na, ir dar. Odė auklei. 
Mus paliko mūsų nuostabioji, šaunioji, kol kas nepakeičiama auklė. Kai pasakė, apsiverkiau... Gerai, kad telefonu pranešė tokią žinią. Paskui apsipratau. Bet gaila buvo be galo be krašto ir dar labiau. Jau seniai taip besigailėjau ko nors...
Tada ieškojau kitos. Nieko ypatingo pasiūloj nebuvo. Na, bet atėjo tokia jauna studentė. Padirbo pas mus tik 3sav. Nepatiko ji man, pasakiau, kad nebereikės jos pagalbos. Tuo tarpu jau buvau susiradus kitą, atrodė, tikrai neblogą auklytę. O ji, pyp pyp pyp....., tiesiog neatėjo jau sutartu laiku į pirmą darbo dieną. Ir nieko nepranešė, nei skambučio, nei sms... Taip ir likau nesupratus, kodėl žmonės taip elgiasi... Pasako, kad viskas tinka ir patinka, o paskui tiesiog nepasirodo. Jei kas nors suprantate, pasidalinkite įžvalgomis :) 
Po tokių patirčių vieną dieną visai nenorėjau galvoti apie aukles. Paskui ir vėl ėmiausi paieškų, bet dabar jau ieškau iš lėto ir ramiai. Tad, kol kas gyvenam be auklės pagalbos, ir kas įdomiausia, nėra jau taip itin sunkiau. Kartais net ir paprasčiau (bendraut su niekuo nereikia :), kartais juk būna, kad nesinori kalbėti :)). Na, o jeigu kas pažįstat normalią, atsakingą ir mažus vaikučius labai mylinčią moterį, paklauskit, gal ji norėtų padėti augti dviem mažiem ir vienam kiek didesniam berniukam :)



su Viliuku
Tautvydas, pabudęs po pramiegotos pusmetinio gimtadienio šventės :)
Karoliukas
geriausias kramtukas - baronka :)
pusmetiniai
tikrasis Karolio veidas :D
Tautvydas gerai nusiteikęs
smalsutis tik prabudęs
oooo kas čia??
beveik nuolatinė Karolio veido išraiška :D
mūsų didysis brolis
moka ir gražiai pažaisti ;)
būsimas dizaineris? :)
tryse, vasara balkone
gulim gražiai
o čia sėdim dar gražiau :)