Pora dienų nerašiau, nebuvo ūpo... Tikriausiai kaip kad ir Viliui būna - noriu nenoriu periodas :)Dabar kasdien taip, ir po daugybę kartų. Klausiu:"Nori blynų?", sako "Nenoju". Įsidedu sau silkės į lėkšę ir valgau, o jis - "Nojiu bynų!". Prieš mintę, kai klausiau, nenorėjo, o dabar jau nori, ir nori, kad tie blynai jau būtų čia - jo lėkšėj! Oi :) Tada einu kepti blynų, ir užkalbinėju dantis Viliui, kad nesitrintų aplink kojas zyzdamas "nojiu bynų, nojiu bynų...". Tiesa, ką daryt, kad vaikas nustotų zyst? Nekreipt dėmesio? Stengiuosi, bet po kurio laiko užknisa...
Vieną popietę, po pietų miego, klausiu "Einam pasivaikščioti?", sako "Nenoju". Hmm, sėdžiu, laukiu keletą minučių, nes Vilius labai įsijautęs žaidžia, gal po 10-15min. jau norės. Vėl klausiu, - nenori. Tai tą vakarą ir nėjom į lauką :)
Trečiadieniais einam į šokius. Kviečiu Vilių rengtis, nes greit reiks išeiti. Jis "nenojiu!". Šįkart jau kalbinu visaip ir vis tiek rengiu. Jis rengiasi, bet kurį laiką dar vis primena, kad "nenojiu sokti". O kai jau ateinam į šokių namus, pamato salę ir jau "Noju sokti" :) Panašiai ir su baseinu buvo. Tiesą sakant, didžiai nustebau, kai vaikas atsakė "nenoju" į baseiną, nes šiaip jam vanduo-dievas. Vis tiek ėjom, ir pakeliui užsinojėjo.
O dar išmoko gražiai prašyti, sako "Nojiu, ibi ibi" (noriu, labai labai). Kartais naktį manęs taip pieno prašo: "nojiu pieno, ibi ibi", ir juokas ima, ir miego norisi, "ibi ibi" :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą