Prieš pora savaičių viešėjom pas senelius. Šeštadienį išsiruošėm į Anykščius, tiesiog norėjosi aplankyti tik mokyklos laikais matytą Puntuką :), gal į Laimės žiburį užkopti. Diena pasitaikė rudeniška, bet ne šalta, tokia labai smagi :)
Pirmiausia aplankėm Puntuką, ne didžiausią, - antrą pagal dydį Lietuvos riedulį:
Iš mokyklos laikų pamenu, kaip visa klasė buvom sulipę ant to akmens, ir auklėtoją bandėm užsitempti, tad maniau, užlipsiu ir Vilių užsikelsiu. Hmm, optimistė - pasirodo, akmuo išaugo nuo to laiko! :))))) Jei rimtai, tai nedrįsau lipti, nėra ten jau taip paprasta. Tad užteko tiesiog prisišlieti šalia:
Paskui pasivaikščiojom po mišką aplinkui...
...Vilius rodė dantis...
...rado grybų...
ir nulūžusį medį ("kas cia, kas cia , kas cia?????? :)))
Matėm gražų vaizdą į Šventąją, labai stačius medinius laiptus link upės...
ne, nelipom :)
Sužinojau, jog nuo Puntuko veda pažintinis -poilsinis takas link Anykščių, apie 5km, tai manau pavasariop, kai jau bus šilčiau, kokiais dviračiais turėtų būti labai smagu paturistaut.
Radau rudeninių žiedų! Tikrai nuostabių:
Vilius džiaugėsi senenio (senelio) ...
... ir mostutės (močiutės) kompanija:
O paskui važiavom į Anykščius, nes ten , pasirodo, vyko mugė! Pataikėm, tpsknt. Tokia alia Kaziukas. Prisipirkom vilnonių kojinių, šiltą liemenę, pyragų. Vilius gavo diiiiiidelį riestainį, ir kaip tikram kermošiuj vaikščiojo jį kramsnodamas. Visiems labai patiko :)
Kadangi mažiausias buvo Vilius, tai ir dovanų jam teko daugiausiai :)
Paskui susiradom gražų vaizdą į ežerėlį, jau už Ankyščių, išsitraukėm savo termosus su arbata, kotletukais ir bulvytėm, dar sumuštinių dėžutes, ir toj pačioj mašinoj gerai papietavom :) Nereikia nei restoranų, nei staltiesių, nei sidabrinių įrankių :))))
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą