sausio 15, 2012

Penkiese neskaitant Katino. III-V diena. Visa dar ligoninė

Sausio 1 ir 2 dienos praėjo ligoninėj. Dar nauji, bet ir tuo pačiu jau įprasti kasdieniai rutininiai darbeliai: pažindyti, pamaitinti, pakeisti sauskelnes, panešioti.... O dar ir pačiai sunku judėti.
Baltos sienos, baltos lovos ir mažos lovytės... Pro langą - šlapias sausis... Pagalvoju, kad gerai, jog nereikia niekur eiti.
Sekmadienį ateina naujagimių gydytoja su visa palyda, apžiūri, pasveria. Mažiukai šiek tiek numetę svorio, bet normos ribose. Visa kita - gerai.
Paskui naktis. Su Tomo pagalba. Naktys ligoninėj sunkios: ilgos, beveik be miego, su vis aiškiau pajaučiamu maratono jausmu, - štai vienas pamaitintas, panešiotas, nuramintas, jau miega, ir.... nubunda kitas, ir vėl viskas nuo pradžių :) Tas maratono jausmas vėliau aplankys vis dažniau :).......
Pirmadienis. Mano gydytojas mane jau paleidžia, - gyju puikiai, jokių komplikacijų, tad galiu važiuot namo. Bet mažiukus gydytoja dar palieka vienai dienai, stebėjimui. Nieko baisaus, tiesiog mažajam kraujas rodo uždegimą, negražiai nubertas, nori pakartoti kraujo tyrimą dar kartą, įsitikinti, kad uždegimas mažėja. Gydytoja "išrašo" abiems mažiams vakarines maudynes :) Šio "recepto" priešistorė ne tokia maloni, tiesiog, per mažiukų apžiūrą pamačiau, kad pamiršau kūdikių higieną... Niekas nepriminė, o pačios smegenys dar nepradėjo veikti kaip reikiant... Jausmas nekoks - lyg būčiau nevalyva mamytė, bet nieko, išgyvenama :) Manau, jog turėsiu dalyvauti, galvojau, gal ką naujo išmoksiu apie maudynes, bet pasirodo, juos pasiima, išmaudo ir gražiai suvystytus pristato atgal! Tad turėjau 20min. visiškos ramybės vienumoj :) O grįžo mažieji piliečiai skirtingai nusiteikę: mažasis Karolis patenkintas po maudynių ir giliai įmigęs, o Tautvydas - alkanas alkanutis :)
Ir dar viena naktis ligoninėj. Dviese su Tomu. Vėl beveik bemiegė, vėl tas maratono jausmas....
Ryte jau labai laukiu žinių iš naujagimių gydytojos, teigiamų. Belaukiant išbandau abiejų žindymą vienu metu. Pavyksta :) Jausmas keistas: lyg melžtų kaip karvę :D
Galiausiai ateina akušerė su gerom naujienom.

sausio 08, 2012

Penkiese neskaitant Katino. II diena. Ligoninė

2011m. gruodžio 31d. Šiandien paskutinė metu diena ir Nauji metai. O aš ligoninėj :) Tikrai pirmą kartą tokią dieną!
Vidurdienį atveža mano du bernužėlius, tokiose aukštose lovelėse ant ratukų. Viskas - Naujagimių skyrius perduoda į mano rankas. Neužilgo ateina ir akušerė, - ji rimtai nusiteikusi mane įsprausti į elastines kelnaites (skirtas po gimdymo) ir pastatyti ant kojų, kad jau pradėčiau judėti. Dėl tų specialių elastinių kelnaičių aš turiu didelių abejonių, nes jas nešiojau po Viliaus gimdymo, o tada, žinia, pilvas nebuvo tooooks didelis, nors svorio ir labai panašiai priaugau ;) Tačiau ryžtinga akušerė neleidžia suabejoti, "Įkišim!, - užtikrina. Ir su padėjėjos pagalba savo pažadą įvykdo. Stoviu. Iš lėto paeinu. Akušerė paleidžia vandenį kriauklėje ir rodo į ją, - suprask, štai tau pirma užduotis, eik nusiprausk veidą :) Taip po truputį judu, labai iš lėto, atsargiais lėtais judesiais. Bet jau galiu prieiti prie vaikučių, juos panešioti, pažindyti.
Žindymas! Nerimo nemažai: kada pradės gamintis pienas, ir kiek jo bus?.. Stengiuosi glausti kuo dažniau kiekvieną, žindo abu neblogai. Viliuosi, kad pieno bus. Tik neturiu didelių vilčių, kad bus gana abiems... Tad vis tenka atsinešti mišinėlio iš Naujagimių skyriaus...
Aš jau išrinkusi vieną vardą - dėl jo kaip ir niekas nebesiginčija. Karolis. Antrasis vardas vis dar "po klaustuku". Palieku šitą darbą Tomui, - būsim vieną vardą išrinkęs vienas, kitą - kitas ;) Jis ateina su sąrašu, bandom rinkti. Sustojam ties Tautvydu, ir galiausiai jis visiems patinka, nors aš pati apie tokį vardą gyvenime nebuvau pagalvojus!.. Pirmasis tad Tautvydas, o antrasis (mažasis) - Karolis.
Vaikučius prižiūrėti dar sunku, vos judu. Nakčiai atvažiuoja (tiesiai iš Panevėžio!!) padėti sesuo. Tokie tie mūsų Nauji metai: fejerverkai pro ligoninės langą, po naujagimį glėby ir beveik nemigo naktis (šita dalis kaip ir priklauso Naujametinės nakties scenarijui :D). Ir taip gaila, kad negaliu šią naktį būti su Viliuku...

Penkiese neskaitant Katino. I diena. Ligoninė

2011m. gruodžio 30d.
"8.59 - fiksuokite: pirmas pjūvis;
9.02 - sveikiname, jums gimė sūnus; mamos vaikas (anesteziologės komentaras);
9.03 - sveikiname, jums gimė sūnus; maaamos vaikas ( :));
pirmasis - 3560g ir 52cm;
antrasis - 3190g ir 51cm......"

O tada - trumpa akimirka su dviem susiraukusiais raudonais veidukais, operacijos pabaiga ir 2val. pooperacinėje palaptoje su daugiau kaip valandą nesustojančiu drebuliu (šalutinis vaistų poveikis...).

Vakare - trumpas pasimatymas su mažuoju sūneliu, lengvas prisiglaudimas prie krūties, ir visa naktis vienumoj gulint ant nugaros. Buvo smagu galiausiai galėti atsigulti ant nugaros... ir labai keista būti pagimdžius du ir nei vieno nematyti ir negirdėti šalia...