Užrašų knygelės rūpesčiai

Šią savaitę mano mažoje užrašų knygelėje chaosas. Netelpa visi darbai ir planai, kuriuos noriu ir turiu padaryti. Mano užrašų knygelė maža, tokia, kad tilptų į rankinę, aišku, rankinių būna visokių, bet turiu tokią knygelę, kad telpa ir visai nedidelėj rankinėj. Delninukėj tikriausiai netilptų, bet tokios ir neturiu, o ir kur su ja eičiau?.. Toje mažoje užrašų knygelėje kiekvienai dienai skirta po 3 eilutes :) Aišku, kai nedirbu ir neturiu jokių didžių planų, tai pakanka ir tokios. Pasižymėti užsiėmimus su Vilium, vizitus pas gydytojus ar tuos laikinus naminius darbus - vietos pilnai pakanka. Bet kartais, kai artėja kokia svarbesnė data, ir minčių, planų ir darbų natūraliai padaugėja, mano mažajai knygelei kyla rūpesčių: dienos darbai nebetelpa į tas tris mažas eilutes, o kur dar mano minčių ir idėjų srautai, kuriuos vis noriu užrašyti, besibaimindama, kad pamiršiu ką nors unikalaus.....

Vat ir dabar mano užrašų knygelė susirūpinus, - artėja Viliaus 2-asis gimtadienis, ir mano galva pilna minčių, kurias reikėtų surikiuoti. Pavartau, pavartau tą mažą knygelę, bandau tilpti į tas 3 eilutes, tuomet išsiplečiu per visą savaitę ir vis tiek pritrūkstu vietos. Galiausiai griebiu atskirą lapą popieriaus, nors man nepatinka taip rašinėti ant lapelių, jie turi polinkį pasimesti. Ir mintys lieka neužrašytos, tuomet ir jos turi polinkį pasimesti... Tai štai gimimo dienos šventė jau šeštadienį, o mano mintyse vis dar skrajoja idėjos apie tai, ką smagaus būtų galima nuveikti šventės metu (kad nebūtų nuobodu, banalu ir taip pat, kaip kasdien). Pasiruošimo, valgio, torto, rūbų ir kitų panašių reikalų punkteliai jau sugulė į popierių, tiesa, ant atskiro lapelio :) Rytojus suplanuotas "juodai", nes kaip visada švenčių rūpesčiai nevaikšto po vieną, atsiveda drauge ir parodas "Vaikų šalis", dalyvavimą parodos atidarymo spektakliukuose ir t.t., ir pan.

Tikriausiai reikėtų kitiems metams įsigyti didesnę užrašų knygelę, bet jau dvejus metus Naujų metų išvakarėse nutinka tas pat: vartau vartau rankose visokias užrašų knygeles, o pasirenku vis tokią pačią - mažą :) Nes jausmas toks, kad tapus mama, mano reikalų sumažėjo, o gal jie visi tapo tokie svarbūs, kad ir neužrašytus juos prisiminsiu ir būtinai padarysiu.