kovo 26, 2015

Aplinka kviečia "Keiskis!"


Mano aplinka kalba apie pokyčius. Viena draugė buvo išvykusi 2 mėnesiams į Indiją. Grįžo visa laiminga, ir nelaiminga, kad grįžo...  Baltai pavydėjau jai, taip labai nuoširdžiausiai džiaugiausi. 

Kita draugė pranešė, kad išeina iš darbo ir išvažiuoja į Kiprą! Tiesiog - gyventi ten. Be jokių aiškių planų. Kažką dirbs, kažkur gyvens. Žodžiu, be žodžių... Neužpavydėjau, tik linksėjau galva ir linkėjau sėkmės.
Prieš pora savaičių skaičiau nelabai intelektualų pletkų ir tauškalų žurnalą, bet radau ir gerų minčių. Štai užgimė naujas socialinis projektas "Trys seserys" su Jurgita Jurkute priešaky. Sujaudino tokia iniciatyva. Labai man ji graži ir jautri pasirodė. Ir labai užsinorėjo prisijungti prie jų. Iš pradžių nedrįsau, kažkaip atrodė viskas prabangu, lyg aš nepriklausyčiau tam ratui. Tada pasimaišė po akim kažkieno mintis, jog reikia eiti ir daryti tai, ko bijai. Tai aš ir pasisiūliau savanore :) Taigi, dabar esu "Trijų seserų" savanorių sąrašuose, - gal ir nuveiksiu ką nors prasmingo kitų moterų labui.

Ką daryti, jeigu galvoje daug minčių, o širdyje – jausmo, kad gali padaryti daugiau, negu dabar darai?Pasikeitusiame (ir vėl!) mano mylimam žurnale "Aš ir psichologija" (virtusiame "Moters psichologija") radau patarimą šiuo klausimu - tiesiog išlaisvinti visas tas mintis. Atrodo, lengva. Tik kur jas visas tokias laisvas padėti, kuria kryptimi paleisti?... Išspjautos tiesiog į erdvę jos nieko nepakeis, jos tiesiog sklęs kaip žvaigždžių dulkės kosmose. 

O tada tiesiog rinkau istorijas tema "Moterys keičiasi". Peržiūrėjau filmus - įkvepiantį "Eat Pray Love", "Big Eyes", kuriame mane labai žavėjo moters stiprybė ir jos gebėjimas pakovoti už save, savo talentą ir garbę, ir galiausiai "Cafe de Flore" - neįtikėtino grožio bei šilumos kūrinį

Aplinka kviečia keistis, ir jaučiu, - pati turiu tapti savo kolekcijos "Moterys keičiasi" egzemplioriumi. Pernelyg daug nuojautų, užuominų ir net tiesioginių nuorodų pastaruoju metu aplinkoje, kad jau laikas mintis ir planus perkelti į veiksmą. Palinkėkit man sėkmės ;)

kovo 02, 2015

... nes mokytoja graži :)

- Ahh, ir vėl ... Aš nenoriu į mokyklą...
- Ateik, klausyk, - pasakyk nors vieną gerą dalyką apie mokyklą.
- Nea, nėra.
- Pasakyk vieną gerą dalyką, kas tau patinka.
- Nėra.
- Yra, tikrai yra. 
- .grrr...
- Na, kad ir toks, kad tavo mokytoja graži! Ar graži tau tavo mokytoja?
- Mhmmm.
- Tai štai, šiandien eini į mokyklą dėl to, kad mokytoja graži :)
O rytoj sugalvosi ką nors kita. 

(Pokalbis su pirmoku pirmadienio rytą.)
*****

Pastaruoju metu daug galvoju apie mokymą (darbas mano toks :)), mokyklas, mokytojus, moksleivius, ugdymą... Svarstau ir ieškau, kas būtų geriausia mano vaikams, kurie nepaliaujamai auga ir žengia link mokyklos slenksčio. O vienas jį mina jau 6 mėnesius. 
Aš pati mokyklą prisimenu tik gerai. Niekada neturėjau kažkokių didelių problemų, pykčių, traumų ar žlugdančių patirčių joje. Iki 7-os klasės mokiausi sustiprintos dailės klasėje, taigi turėdami per savaitę net 6 dailės pamokas tikriausiai išpiešdavom ir išlipdydavom visus nepasitenkinimus ir paversdavom juos meno kūriniais :) Paskui perėjau į J. Balčikonio mokykloje naujai kuriamas gimnazines klases, kur besimokydama patyriau, ką iš tiesų reiškia mokytis ir mokytis daug. Tačiau net ir ten neturėjau blogų patirčių, jaučiausi gerai, norėjau mokytis, turėjau svajonių ir planų ateičiai. Tikriausiai buvo akimirkų, kai nenorėdavau eiti į mokyklą, bet nepamenu, kad būčiau tai kartojusi kasryt (galbūt mano tėvai galėtų paliudyti skirtingai, būtų įdomu sužinoti...). 
O štai mano septynmetis Vilius vis dažniau kartoja, kad nenori į mokyklą, kad nenori mokytis. Sunku tai girdėti iš vaiko, kuris tik neseniai pradėjo mokytis. Vis galvoju, ar čia jis toks (nes ir į darželį vis nenorėjo eiti), ar tai mokymo metodikos įtaka, kad vaikas nenori mokytis, nors išmokti naujų dalykų kaip ir nori...
Stebėdama jį ir du kol kas dar laisvus nuo taisyklių ir įpareigojimų trimečius svarstau, kokia mokykla jiems tiktų ir patiktų? Dar pernai rudenį aptikau, kad Vilniuje steigiama demokratinė mokykla. Pasidomėjusi supratau, kad tai ir yra TAI, ko aš ieškau savo vaikams. Laisvės ir atsakomybės, dalyvavimo ir pasitikėjimo, partnerystės ir bendruomeniškumo, ir kad viskas sumoje nenumuštų noro mokytis. Neseniai buvau susitikime su demokratinio ugdymo atstovu iš D.Britanijos - Sean Bellamy (Sands demokratinė mokykla). Jis dalinosi patyrimu, kaip pats sprendė, kokios mokyklos norėtų savo dukroms. Taigi, jie su žmona susėdo ir surašė savo lūkesčius mokyklai. Pabandysiu ir aš :)

Aš norėčiau, kad mano vaikai mokykloje išmoktų:
- mokytis
- džiaugtis pasiekimais ir laimėjimais
- priimti nesėkmes ir iš jų pasimokyti
- prisiimti atsakomybę
- nebijoti bandyti
- suprasti, ko jie nori
- bendradarbiauti ir draugauti
- gerbti kitus žmones ir jų nuomonę
- gerbti savo gebėjimus, talentus ir ribas (trūkumus)
- ieškoti sprendimų

Aš norėčiau, kad mano vaikai mokykloje patirtų:
- sėkmę
- nesėkmę
- pažinimo džiaugsmą
- nuobodulį
- įkvėpimą
- nusivylimą
- užsispyrimą/atkaklumą tęsti
- tėkmę (flow)
- susižavėjimą kito žmogaus talentu ar žiniomis

Aš norėčiau, kad mano vaikai mokykloje jaustųsi:
- saugūs
- suprasti
- išgirsti
- gerbiami
- laukiami
ir
laimingi.

Ar tai daug? Manau, kad taip. Bet aš vis tiek to tikiuosi :) Juk turiu teisę į lūkesčius, kaip ir į nusivylimą. Mano galvoje jau kaip ir nuspręsta - mažieji mokysis Demokratinėje mokykloje (jau pradedu taupyti ;)). O su Viliumi dar teks pereiti pasirinkimų ir apsisprendimų kelią. Tikiu, jog priimsime geriausią sprendimą jam, nes spręsime drauge. Ir dar turime 6 mėn. iki antros klasės pradžios :)