2-asis Viliaus gimtadienis

Rašiau lapkričio 14d.

*****

Šiandien Viliui suėjo dveji. Jau visas berniukas :)

Šiandien nuo ankstyvo ryto geras maratonas buvo, na, nieko ypatingo, taip, kaip visiems belaukiantiems svečių.

Vilius jau nuo ryto labai laukė mostutės, senenio, Ingos ir Uko (močiutės, senelio, Ingos ir Luko). Dar prisijungė mažoji Viliaus draugė Medutė ir jos mama. Tokiam jaukiam rately ir šventėm. Deja, mano kita draugė susirgo, tad Viliaus mylima Lieputė negalėjo pasveikinti jo šiandien.

Po vienokių ir kitokių svarstymų, didelių veiklų šventei neorganizavau.

Pradžioje dalinome dovanas ir Vilius jas visaip apžiūrinėjo ir išbandė, kadangi kai kurios dovanos buvo labai mielos, tai jomis dar ir ilgiau žaidė :) Dovanų Vilius gavo: paspiriamą mašiną (tokią, kur atsisėdi ir kojom spiries), dvi formules su pilotais (čia žaviausia dovana Viliui :), ūkininką, važiuojantį vežimu ir vežantį karvę, medinius bėgius su traukinuku ir kitais veikėjais (liūtu, tigru, zebru ir žmogučiu), lego kaladėlių, močiutės siūtą medžiaginę lėlę (man labai patiko, Viliui patiko, nes lėlė savo rankinėj turėjo šokolado :D), vaikiško dydžio skėtį su mašinytėm (:D), balioninį drambliuką ir balioninę gėlytę, pusbrolis padovanojo du minkštus žaisliukus iš savo kolekcijos (labai miela :)).

Ta pačia proga aš gavau dovanų knygą apie maisto gaminimą, - tobulėsime :) O Tomas gavo knygą kaip mesti rūkyti, hmmmm, tikėkimės, pravers....

Tarp valgymų ir žaidimų pakviečiau visus parašyti linkėjimų Viliui: kartu su juo nupiešti ranką ant lapo, o paskui parašyti palinkėjimų ant kiekvieno piršto. Buvo smagu žiūrėt, kaip Vilius stengiasi apvedžioti mūsų pirštus. Paskui įsigudrino ir tik nubrėždavo po brūkšnį kiekviename tarpe tarp pirštų :D

Tada Vilius pūtė žvakutes. Tiesa, pats to nežinodamas, šią savaitę net kelis kartus treniravosi pūsti žvakes: susirasdavo mažų žvakučių ir manęs vis prašydavo uždegti. Mokinau jį pasakyt savo vardą ir kiek metų. Na, čia kaip užplauks: kartais sako Ijus (Vilius), kartais maža lialia, kartais Liepa :D O kiek metų pasako, bet retai.

Tortas buvo traukinuko formos. Gražus :) Skanumo - na, kaip ir tortas, saldus. Vilius paragavo kremo, tai sakė, "askanu", paskui pabandė jau paties torto, buvo "skaniu".

Šventė praėjo. Kaip dažnaia būna, po šventės lieka toks nepaaiškinamas liūdesys, gal kad lūkesčiai būna didesni, nei įmanoma, gal kad veiksmo sūkury pameti pagrindinę šventės giją, gal tiesiog dėl to, kad šventė baigėsi....