Garbė lėtumui. II

Tad tęsiam kelionę "kaip sulėtinti savo gyvenimą ir taip patirti didesnį gyvenimo malonumą". Kažkada jau rašiau apie gyvenimo malonumus, tai šiandien dalis antroji: apie maistą, lėtą maistą.

Greitas maistas ir greitas jo ruošimas yra neišvengiamas šioje greičio kultūroje, kurioje viską siekiama atlikti kuo greičiau, kuo daugiau. Įdomu tai, kad 1958m. žurnale "Cosmopolitan" pranašauta (be lašelio liūdesio), kad vieną dieną visas maistas bus ruošiamas mikrobangų krosnelėje, o kad prisimintume laikus, kai maisto ruošimas nebuvo toks greitas, paskleisime virtuvėje dirbtinių aromatų: šviežios duonos, čirškančių dešrelių ar kepinto česnako. Na, o šiandien tokia pranašystė net negalime sakyti, kad pilnai išsipildė: mes taip skubame pavalgyti, kad net nesivarginam uosti kokius nors kvapus. Mane ir pralinksmino, ir šokiravo faktas, kad jau XIX amžiuje vienas apžvalgininkas amerikiečių valgymo būdą apibendrino kaip "praryk, nugurk ir eik".

Dažnai, užuot sėdėję su šeima prie pietų stalo, valgome vieni, ką nors darydami, eidami ar vairuodami, skaitydami, naršydami internete arba rašydami tinklaraštį (hmm, čia kaip aš dabar....).

"Beveik pusė britų dabar vakarienę valgo priešais įjungtą televizorių, o vidutinė britų šeima kartu daugiau laiko praleidžia automobilyje nei prie stalo valgydami. " - Va čia tai žiauriai! Man tas valgymas prie TV yra kažkokia LIGA. Todėl pas mus virtuvėj nėra TV, o svetainėj, kur yra TV, nėra stalo :) Na, būna, valgau žiūrėdama kokią įdomią laidą ar filmą, bet dažniausiai tai būna užkandžiai ir kokia kava/arbata. O pusryčiai, pietūs ir vakarienė - šventai prie stalo virtuvėj. Kai Viliukas buvo mažiukas, tai dažniau jo valgymo kėdutę nustumdavau prie savo sofos priešais TV Na, negerovė, negerovė, bet džiaugiuos, kad netapo tradicija.

O, štai ir "gražioji" greito maisto pusė: greitis atsispindi ir ūkyje. "Cheminės trąšos, pesticidai, intensyvus šėrimas, virškinimą gerinantys antibiotikai, augimo hormonai, veisimas pagal specialią atranką, genetinė modifikacija - kiekvienas mokslinis triukas, koks tik žinomas žmonijai, panaudojamas taip, kad kristų kaštai, išaugtų pelnas ir galvijai bei derlius augtų greičiau. Prieš 200 metų vidutinio dydžio kiaulę (apie 60kg) užauginti trukdavo penkerius metus. Dabar kiaulė vos po 6 mėnesių užauga iki 100kg ir yra pjaunama dar prieš prarasdama pieninius dantis" (vis dar norite kiaulienos? uh, aš jau nebe taip labai.....).

O žinot, restoranai XXa. šeštajame dešimtmetyje į meniu įtraukdavo konservuotas sriubas - jomis didžiuotasi!!!

Mikrobangų krosnelės aštuntajame dešimtmetyje kolonizavo virtuves, o maisto ruošimo laikas imtas skaičiuoti sekundėmis. Atsirado begalė greitai paruošiamų patiekalų - nuo bulvių košės iki plaktos kiaušinienės (įsivaizduojat: suberi pakelio turinį į vandenį, išmaišai, supili į keptuvę, ir po 1min. turi plaktą kiaušinienę?!! Kažkoks iškrypimas...).

"Požiūris į maistą ne visur vienodas. Amerikiečiai valgymui skiria mažiau nei kiti - apie valandą per dieną. Britai ir kanadiečiai ne ką geresni. Pietų Europoje ar Prancūzijoje ne ypatingai geriau, nors atrodo, šios šalys puoselėja tradicinį maistą bei kokybiško maisto kultą. " Bandžiau suskaičiuoti, kiek aš laiko skiriu valgymui, taigi, jei negaminu ko nors įdomesnio, tai per dieną išeitų apie 2val. O jūs kiek laiko skiriat?

Vienas prancūzų gastronomas Jean Anthelme Brillat-Savarin (aš jo negirdėjusi, bet gal esu neišpurusi šioj srity???:)) pažymėjo, kad "tautų likimai priklauso nuo to, kaip jos maitinasi". Na gi, tiesų tiesa. Artimoj ateity visi pavirsime į mėsainius ir spurgas, o aplinką užteršime taip, kad teks evakuotis į kosmosą, kaip tame filmuke "WALL-e" (jei nematėt, būtinai pažiūrėkit! Super! Galėtų būti mokomoji priemonė vaikams :)).

Tačiau tikriausiai jaučiate ir žinote, kad ne visi žmonės prarado sveiką nuovoką ir pasidavė greičio kultui. "Daugybė žmonių jau bunda iš slogučio ir ima lėtėti. Pagrindinio šiuos pokyčius skatinančio judėjimo pavadinimas iškalbingas: "Lėtas maistas". Šį judėjimą įkūrė rašytojas Carlo Petrini 1989 metais. Šis judėjimas gina tai, kas nerūpi "McDonald's": šviežius vietinius sezoninius produktus; receptus, perduodamus iš kartos į kartą; ekologišką ūkininkavimą; meistrų produkciją; neskubų pietavimą su šeima ir draugais. Šis judėjimas taip pat propaguoja ekogastronomiją - idėją, jog geras maistas turi eiti koja kojon su aplinkosauga. Ir vis dėl to šio judėjimo esmė - malonumas ir mėgavimasis."

Tokį lėto maisto judėjimą galime jausti ir Lietuvoje (nors aš manau, kad mes, lietuviai, gal nebuvom taip jau labai nutolę nuo gryno produkto, bet rizikos grupe esame :). Tikrai visi žinome apie ūkininkų turgelius, atsirado ne viena ekologiško maisto krautuvėlė, turime ir tik lietuviškų produktų krautuves. Yra tokia organizacija "VivaSol", kuri skatina miesto ir kaimo bendravimą per maisto produktus, Tatulos programa, skatinanti ekologišką ūkininkavimą ir rengianti ekologiškų produktų muges, dar yra tokia kavinė "Jalta", kurioje maistas gaminamas iš natūralių, vietinių ūkininkų užaugintų sezoninių produktų. O ir prekybos centruose jei tik nori, gali rasti lietuviškų ir/ar ekologiškų produktų. O kur dar kulinarinių knygų bumas!! Tik pirkite ir gaminkite :)

"Daug žmonių žengia žingsnį į priekį ir augina savo derlių. Visoje Britanijoje jauni miestiečiai laukia savo eilės, kol galės išsinuomoti nedidelius žemės sklypelius iš vietos valdžios." Beje, gal kas ieškote tokios žemės netoli Vilniaus? Viena mama siūlė smagų projektą! O jei nenorite kišti rankų į dirvą, vazonai su prieskoniais, svogūnų laiškais ir keliais krapais tikrai ne tik papuoš jūsų palangę, bet sutaupys ir keletą litų ;)

"Maisto gaminimas gali būti kur kas daugiau nei varginantis darbas. Jis susieja mus su tuo, ką valgome - su maisto tradicijomis, skonio magija, sveikata. Maisto ruošimas, suteikiantis malonumo kitiems žmonėms, yra tikras džiaugsmas. Kai tam turite pakankamai laiko, kai patiekalą nebūtina gaminti greitai, maisto ruošimas tampa puikiu būdu atsipalaiduoti. Tai beveik tas pats, kas meditacija.<...> Maisto gaminimo ir valgymo kartu rituale yra kažkas tokio, kas sukuria ypatingus ryšius tarp žmonių. Ne be reikalo žodis "kompanionas" yra kilęs iš lotynų kalbos žodžių, reiškiančių "su duona". Vienos genties indėnai įspėja, jog "greitas valgymas gali sugriauti pasaulį greičiau, nes jis sukelia agresyvumą". O.Wilde panašų požiūrį išreiškė savaip: "Po gerų pietų gali atleisti bet kam, netgi pačiam sau"...

"Dalijimasis valgiu ne tik padeda mums geriau sutarti. Keliose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad vaikams iš šeimų, kurios reguliariai valgo kartu, geriau sekasi mokykloje ir jie mažiau kenčia nuo streso, taip pat nepradeda anksti rūkyti ir gerti. "

Na, o šitą tiesą tikriausiai jau žinote: "Smegenims reikia 15min., kad užregistruotų signalą, jog suvalgėte per daug, todėl jei valgote pernelyg greitai, šis signalas ateina per vėlai. Galite suvalgyti gerokai daugiau, nei jums reikia, todėl geriau valgyti lėtai".

Taigi, kaip pradėti maitintis "lėtai":

1) pirkite vietinių, sezoninių produktų; ką galite, pasisodinkite ant palangės, balkone ar darže;

2) daugiau gaminkite pats; svarbiausia ilgai nesvarstyti, kad esi nuvargęs po ilgos darbo dienos, tiesiog nerti į virtuvę, o atlygis bus daugiau nei gastronominims (pritariu!!!). Jei negalite gaminti kasdien, gaminkite didesnį kiekį, ir kitą dalį pašildykite kitą dieną. Tai nebus taip vertinga, kaip šviežias maistas, bet tai nebus ir greitas maistas ar pica į namus.

3) valgykite drauge, su šeima, su draugais, bendraukite, skanaukite, mėgaukitės.

Tas pats prancūzas gastronomas pasakė: "Valgymo malonumai skirti kviekvienam žmogui, kiekvienai šaliai, kiekvienai vietai istorijoje ir visuomenėje; jie gali būti visų kitų patiriamų malonumų dalis ir jie trunka ilgiausiai, kad paguostų mus, kai jau esame patyrę kitus malolnumus".

Sulėtinkit tempą, mėgaukitės maistu, kurį patys pagaminot iš savo paties atidžiai išsirinktų produktų ir pagardinot žolelėm, nuskintom iš vazono nuo palangės :) Skanaus ir iki kito karto!