Ką darote pirmiausia, kai pabundate ryte? Atitraukiate užuolaidas? Apsiverčiate ant kito šono, kad prisiglaustumėt prie artimo žmogaus ar pagalvės? Kaip kulka šokate iš lovos ir darote dešimt atsispaudimų, kad kraujas imtų greičiau tekėti? Neeee, pirmas dalykas, ką jūs ir visi kiti darote - pasižiūrite, kiek yra valandų. Nuo savo laktos ant lovos stalelio laikrodis, kaip kakariekuojantis gaidys, nustato mums atramos taškus, aiškina ne tik kur turime būti likusią dienos dalį, bet ir kaip į tai reaguoti. <...> Nuo pat pirmosios pabudimo akimirkos laikrodis tvarko mūsų reikalus.
Nesutinkate? Šaunu, tuomet džiaugiuosi už jus. Jūs jau pasukote teisingu keliu ir jei ne sąmoningai supratote, tai bent jau šeštuoju jausmu ar vidinio kirmino krebždėjimu pajutote, jog laikas "stabdyti arklius", laikas sulėtinti save ir savo gyvenimą.
Kaip ir priklauso, knygą "Garbė lėtumui" (Carl Honore) skaičiau LĖTAI :) Iš tiesų, skaičiau mėgaudamasi, žavėdamasi, susidomėjusi, o retkarčiais - didžiai nustebusi, nes radau įdomių, naujoviškų minčių, pavyzdžių, įžvalgų. Itin gera knyga. Apie tai, koks greitas mūsų gyvenimas, kokiais greičio ir laikrodžio vergais mes tapome, bei kaip gerai suvokti, jog gali rinktis, kada būti lėtu, o kada greitu, kada sustoti, o kada bėgti, ir nuo ko pradėti, kad pradėtume gyventi pilnavertiškai ir kokybiškai. Noriu pasidalinti ne tik įspūdžiu, bet ir kai kuriomis mintimis, todėl dalinsiuos lėtai - po gabalėlį :)Dalis pirmoji. Apie mūsų greitą šiuolaikinį gyvenimą.
Visas pasaulis tapo parduotuve, o visi vyrai ir moterys - pirkėjais. ... kad ir kur būtume, mes stengiamės suvartoti kuo daugiau prekių ir patirti kuo daugiau įmanomų potyrių. Mes siekiame svaiginančios karjeros, norime lankyti menų kursus, treniruotis sporto salėje, perskaityti laikraštį ir kiekvieną bestseleriu tapusią knygą, papietauti su draugais, eiti į klubą, sportuoti, valandų valandas žiūrėti televizorių, klausytis muzikos, praleisti laiką su šeima, nusipirkti naujausios mados drabužių ir technikos stebuklų, eiti į kino teatrą, mėgautis intymumu ir puikiu seksu, atostogauti tolimose šalyse ir gal netgi suspėti atlikti kokį nors prasmingą savanorišką darbą. Galbūt jūs ir ne visko norite iš išvardinto sąrašo, na, bet man bent jau pusė nurodytų dalykų būtų labai miela suspėti atlikti, pasiekti, įgyvendinti. Tačiau... viso to rezultatas - skausminga atskirtis tarp to, ko mes norime iš gyvenimo ir ką iš tikrųjų galime turėti, o ši skirtis skatina jausti, jog mums visąlaik trūksta laiko.
Panašu, jog galime susirgti laiko liga, kai norima apriboti laiką ir pagreitinti visus gyvenimo aspektus. Laiko liga gali būti ir gilesnio, egzistencinio negalavimo simptomas. Esant galutinėms jos stadijoms, prieš išsekimą, žmonės dažnai pagreitina tempą, kad išvengtų susidūrimo su savo nepasitenkinimu, nelaimingumu. Manoma, kad greitis padeda mums užblokuoti šiuolaikinio pasaulio bjaurumą ir skurdumą. Ooo, kaip su tuo sutinku!
Kokios bebūtų to greičio priežastys, mes įprantame viską daryti greitai ir tampame "pagreitinti". Pagreitinimo prakeikimas mus persekioja kelyje: jei iš pradžių 110km/h atrodo greitai, tai vos po kelių minučių - visai normalu; naršant internetu: beveik niekada mūsų netenkina mūsų turimas interneto greitis; skaitant pasakas vaikui: renkamės trumpas pasakas, su mažai žodžių, arba nustatome taisykles - tik viena pasaka per vakarą...
Biblija moko, jog "kiekvienas dalykas turi savo laiką", tačiau mūsų pasaulyje, kuris nemiega 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, visas laikas yra vienodas: mokesčius mokame šeštadieniais, apsipirkinėjame sekmadieniais, pasiimame nešiojamą kompiuterį į lovą ir dirbame visą naktį, o visą dieną užkandžiaujame tarsi pusryčiautume; imituojame vasarą, valgydami importines braškes gruodį, o mobilieji telefonai ir internetas beribis padarė mus visą-laiką-prieinamais. O protingos verslo optimizavimo ar savipagalbos knygos tik ir moko kaip padaryti dar daugiau per trumpesnį laiką, nors po teisybei tėra viena auksinė laiko valdymo taisyklė (atsimenu ją iš laiko valdymo seminaro): darykite mažiau, ir viską spėsite (darbe mes dažnai nespėjame ne dėl to, kad nemokame planuoti ar esame nekvalifikuoti, o todėl, kad tiesiog turime per daug užduočių).
Bet - kai Dievas sukūrė laiką, jis jo sukūrė daug! Tad, norėdami greitai atsikratyti streso, mėginkite sulėtinti tempą :)
***
bus daugiau
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą