Vėlus vakaras. Sėdžiu interneteeee. Giliai įklimpus. Spaudžiu nuorodas, vis kitas ir kitas, skaitau, ką randu: kartais visišką šlamštą, kartais visai įdomias rašliavas. Pamirštu laiką, vietą ir kūno poreikius. Savotiška meditacija, ne kitaip. Kai "atsibundu", laikrodžio rodyklės pasislinkę kur kas toliau nei tas sutartas su savim brūkšnelis "laikas eiti miegoti". Žurnalo "Aš ir psichologija" paskutiniame numeryje kaip tik trumpai pristatomas tyrimas apie tai, kas skatina žmonių naršymą internete ten, kur jiems visai nereikia: smalsumas ar tai, kad jie tiesiog pasiklysta tarp daugybės informacijos? Nežiūrėdama į tyrimo rezultatus, sakyčiau, kad ir tas, ir anas. Aš kartais tikrai pasiklystu tarp tos informacijos ir visų nuorodų, kurias paspaudžiau, perskaičiau ar pamiršau. Dažnai būna, jog skaičiau, bet nepamenu, kur, tik žinau, kad internete, arba būna žiūriu į puslapį, kurį skaitau ir nežinau, kaip į jį patekau... Baisiai klaidu tame nete. Nors smalsumas irgi didis stimulas: "o kas ten?!...". Taigi, to tyrimo metu buvo tiriama, kas skatina žmones skaityti ir priimti daugybę jiems nereikalingos informacijos. Ir rezultatai parodė, jog būtent smalsumas juos skatina siekti betikslės, o kartais ir nemalonios informacijos. Keista, bet vedami smalsumo, žmonės siekia informacijos, net žinodami, kad ji jiems nenaudinga, nesvarbi ar nemaloni. O ją priėmę, nejaučia jokio pasitenkinimo ar net patiria nemalonius jausmus. Taigi, brangieji, galvokite prieš spausdami "open in new window".
TAČIAU kartais taip "bemedituodama" randu tiesiog nuostabių dalykų. Kaip ir neseniai: naršiau šen ir ten, paskui prisiminiau, jog norėjau pažiūrėti, kas tokie yra "Bendrakeleiviai", pažiūrėjau, o ten radau nuorodą į asmeninį tinklaraštį, kuriame strigau :) Viena įdomi tema jame buvo apie darbo paieškas šiandieninėje Lietuvoje, o kita - tiesiog įsiurbusi mane - apie autorės piligriminę kelionę Ispanijoje, Camino de Santiago keliu. Jau kitą vakarą sėdau ir perskaičiau visus įrašus apie šią kelionę, ir likau sužavėta, pakylėta... Per vieną vakarą tai tapo viena iš mano svajonių. Noriu, labai, kada nors...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą