kovo 17, 2010

Darželis. III. Mamos nerimo galia

Šįryt jau nebesiginčijom :) Draugiškai nužingsniavom per šviežią sniegą į darželį. Pabuvau gal 5min. ir atsisvekinau. Nemačiau reikalo ilgiau būti, nes Vilius tiesiu taikymu nuėjo prie žaislų :) Šiandien pasiliko visą pusė dienos.
Grįžau namo, sėdau dirbti. Sakyčiau, sunkiai ėjosi :) Paskui įsivažiavau (ačiū Dievui!!).

Kažką dariau virtuvėj ir supratau, kad stengiuosi nesibarškinti, kad Vilius nepabustų! Pasirodo, ta tyla namuose man automatiškai reiškė, kad Vilius miega. Įdomu! Paskui išvažiavau su reikalais. Bet nerimas valdė, tad mobilųjį ne tai, kad laikiau šalia, tiesiog nešiojausi rankoje, visą laiką, kai nevairavau. Nerimo galia didžiulė, ir fantazijos bangos tą nerimą dar užkelia. Oi, buvo atėję pora neramių minčių, bet paskui jas nuvijau, nes supratau, kad viskas jam gerai, čia tik mano vidiniai nerimai.

Grįžus namo, skrandis reikalavo maisto, kažką kramčiau, kai staiga dingtelėjo mintis "o jeigu jie jau papietavo? Tai Vilius dabar verkia, nes aš dar neatėjau (sakiau, kad ateisiu, kai pavalgys pietus)!" Šokau rengtis ir patraukiau link darželio. Ėjimas raminas, tad pakeliui susivokiau, kad tikriausiai ateisiu per anksti ir vaikas liks nepietavęs.... Ooooo, nerime, ką tu darai su mamom?!

Taip ir buvo, atėjau per anksti, gerai, kad niekas iš vaikų manęs nematė, ir išėjau dar pasivaikščiot, kol jie papietaus. Eidama link miško prisiminiau, kad planavau kasryt eiti pasivaikščiot mišku, na, lyg ir pasportuot, t.y. eit sparčiu žingsniu. Tai šiandien ėjau pasivaikščiot, tik ne ryte, o priešpiet. Štai ir nauda iš to nerimavimo :)

Kai atėjau, Vilius jau buvo pavalgęs ir šaukšteliu gėrė vandenį iš puodelio (namie taip niekad nedaro :)). Pamatęs mane, pažiūrėjo ir ... toliau gėrė! Vat taip va, jokio nerimo, jokio blaškymosi, ramiai sutiko mamą ir toliau darė, ką daręs. Paskui baisiausiai norėjo kad eičiau į viršų (grupė antrame aukšte) - žaisti kartu. Šiaip ne taip pavyko susitarti, kad jau eisim namo. Auklėtojos pasakojo, kad šiandien piešė mamas, tai aš buvau rožinės spalvos su uodega :)

Viliui darželyje patinka. Man jau ramu. Rytoj "laisvadienis", eisim į mokyklėlę, o penktadienį vėl į darželį. Žiūrėsim, kaip seksis po mėnesio :)

5 komentarai:

Egle rašė...

Žinau, ką reiškia nerimauti dėl vaiko daržely. Nors viskas gerai, bet čia mamos širdis daro savo :D
Patikslinsiu, maniškis lanko vieną tokią grupelę trečiadieniais (daržely) aš jį palieku dviems valandomis vieną. Ir aš vis tikrinu mobilų, ar kartais jo auklėtoja neskambino ir pan.
Sekmės jums!

vaida rašė...

Egle, aš tai taip viliuosi, kad su laiku priprasiu :) Iš tiesų, tai savotiškai džiaugiausi šiandien, suvokdama perspektyvą, jog netolimoj ateity nusiraminsiu ir galėsiu tinkamai pasimėgauti ar pasinaudoti tomis "vienišomis" valandomis.

Inga rašė...

Ojej, net silpna pasidarė perskaičius, kad Viliukas jau darželį lanko... Man visada taip smagu būna skaityti apie Viliuką, nes maniškis Justas vos porą mėnesių jaunesnis, tai aš vis taip mintyse pagalvodavau, ko čia tikėtis po poros mėnesių. Bet Justas man dar atrodo toooks mažas, o čia - še tau kad nori - Viliukas jau darželinis! Bet šiaip jis tikrai šaunuolis! Ir džiaugiuosi, kad jam jau patinka.

vaida rašė...

Inga, man jis irgi toooks mazas, bet jis sako, kad jis jau didelis uzaugo :):)
Cia juk ir nuo mamos priklauso, kada vaikas iseis i darzeli. Man jau norejosi, kad jis siek tiek "iseitu is namu" ir pamatytu kitokiu suaugusiu ir vaiku.
Ir dar, as vis stengiuosi rinktis pasvelnintus variantus - leta nujunkyma, istesta sauskelniu nuemima, stai ir i darzeli pradesim po puse dienos ir su ketvirtadienio "iseiginem".
Mano psicholiginis pasiruosimas darzeliui prasidejo pries gerus tris menesius, tuomet nusprendziau, kad nuo kovo eis, ir sausi pradejau ieskoti. Tad Inga, jei dar nenusprendei, tai gal ne po dvieju menesiu Justas iseis i darziuka :)

Kruopa rašė...

Oi saunuole tu!