gamtos žaislai

Paprastai eidami su Vilium į lauką, pasiimam žaislų. Vasarą imdavom visą krepšį su kastuvėliais, kibirėliu, formelėm, dar Vilius mašinyčių įsismesdavo bei kokį kamuolį. Dabar jau atvėso, tai į smėlį nebesiūlau lipti, o ir šiaip tas smėlis ne itin Vilių žavi. Tad vakar išėjom pasivaikščiot be jokių "ratų" ir tik su viena nediduke mašinyte, dėl kompanijos, taip sakant :) O šiandien kažkaip visai tuščiomis išsiruošėm. Visai neplanavau taip, tiesiog taip išėjo.

Kol ėjom mišku viskas buvo gerai, o kai slėnyje žaidimų aikštelėje apsistojom, Vilius pasigedo mašinų... Hmm, iš pradžių paaiškinau, kad palikom namie ir t.t. Paskui netikėtai šovė mintis pabandyt pasiūlyt ką nors iš gamtos, gal priims už mašiną? Juk visos protingos knygos teigia, kad vaikas gali su paprastu pagaliuku žaisti kaip su traktorium. Taigi, sakau, einam susirasim mašiną - patraukėm į pievą, radom tošies gabalėlį, sakau, ar gera mašina? Tiko! Sakau, sėsk prie staliuko (Viliui labai patinka taip žaisti lauke-sėdėti prie staliuko ir stumdyti mašinytes :)), o aš atnešiu tau dar vieną mašiną. Jis su šypsena sau laukia, atnešu jam pušies kankorėžį - sakau, maža mašina. Irgi tiko! Tai dar atnešiau du kaštonus, tokius mažulyčius, dar kankorėžių, dar tokį riebesnį pagalį ir eglės kankorėžį. Žodžiu, visas mašinų ūkis :) O vaikas sėdi patenkintas ir "dirba".

Jei atvirai, netikėjau, kad taip lengvai jam "sueis" tokios mašinos iš gamtos. Labai džiaugiuosi, kad neužsiciklinau aiškinime apie "tikrąsias" mašinas, o pasistengiau pasiūlyt vaikui žaidimo malonumą, tuomet, kai jis to norėjo. Gal kam atrodo tai savaime suprantama, o man tai kasdieniai atradimai :)