Praeitą savaitę baigiau savo laikinuosius darbus. Smagu vėl grįžti prie "katino" dienų :) Savotiškai miela ir smagu nubusti pirmadienio rytą ir žinoti, kad neturiu jokių rimtų reikalų, kad nereikia niekam skambinti, kad neturiu niekam rašyti laiškų... Nebet pačiai norisi :) Panašiai, kaip išėjus atostogų :))))
Bet, kadangi esu iš tų, kurie negali gyventi be veiklos, be planų (jie gali būti keičiami kelis kartus per dieną, bet man smagiau, kai žinau, ką veiksiu vėliau), tai pirmasis darbas šią savaitę buvo sumažinti laiką, Viliaus praleidžiamą žiūrint filmukus. Taigi, šiandien pabudom, pasivoliojom lovoj, kai jau Vilius išlipo ir tarė savo griežtą "Mama, kakis (kelkis)!", išsiropštėm iš lovos. Po apsilankymo vonioj, įjungiau muziką, nes anksčiau Vilius gana greitai pats įsijungdavo teliką, nesvarbu, kad ten nieko doro nerodo, svarbu fonas. Tad nusprendžiau, kad fonui puikiai tinka tiesiog muzika, be vaizdo. Aš dirbau kasdienius darbus, o Vilius žaidė. Ir filmuko nereikėjo visą rytą! Valio!!!
Atsitempiau dėžę, kurioje kaupiu Viliaus išaugtus rūbelius. Ji tai prispildo, tai vėl patuštėja - kai kam nors padovanoju kokį rūbelį. Taigi, atsisėdau atrinkti keletą drabužėlių labdarai (vienai labai jaunai mamytei iš vaikų namų reikia pagalbos, kad susigrąžintų savo dukrytę iš kūdikių namų... bet ne apie tai dabar), ir Vilius susidomėjęs žiūrėjo. Matuotis nebandė :) Paskui ištraukiau buteliukų rinkinį, kurio taip ir nepanaudojau, pamąsčiau, kad tai mamytei turėtų praversti. O štai buteliukai Vilių labai sudomino, ir sėdosi juos apžiūrėti ir išbandyti. Prieš tai buvau išvaliusi maitinimo kėdutę, kurią irgi ruošiuosi dovanoti, tai Vilius ją stumdė po namus. O paskui atsisėdo joje, pasiėmė buteliuką ir vaidino, kad geria. Gražuma, grįžtame į kūdikystę :)Kitas planas, pabaigus darbus, yra patikrinti kitas mažųjų ugdymo mokyklėles, nes dabar lankoma man kažkuo nepatinka. Neturiu nieko konkretaus, nėra nieko blogo nutikę, bet tiesiog jausmas toks, jog tai ne ta vieta. Man ten viskas patinka, bet Vilius kaskart kai atvažiuojam būna neramus, jau įsukus į kiemą, rodo į kitą pusę - suprask, važiuojam kitur... Ir kol apsipranta, praeina vienas užsiėmimas, t.y. šiuo metu dailė, paskui būna muzika - jau geriau, o mankštoje visai puikiai einasi - jis būna linksmas, visame kame dalyvauja. Gal būčiau nieko nedariusi, bet... Praeitą savaitę apsilankėm Kristinos S šokių namuose (http://www.kristinoss.lt/ ), kur vyksta šokių pamokėlės mažiukam. Tikėjausi, kad Vilius, kaip dažniausiai, bus nedrąsus, sėdės man ant kelių ir pan. O jis tik pradžioje šiek tiek drovėjosi, o paskui dalyvavo visur, galiausiai visai įsišėlo toje didelėje salėje :) Buvau tikrai nustebusi, neveltui sakoma, neturėkit konkrečių lūkesčių apie savo vaikų elgesį, nes jie vis tiek pasielgs kitaip (geriau, blogiau, nesvarbu, tiesiog kitaip) :) Aišku, užsiėmimo metu veikla nebuvo visiškai nauja, kai kas buvo panašu, kaip ir lankomoje mokyklėlėj, bet vis tiek aplinka, vaikai, suaugę - viskas buvo nauja. O vaiko reakciją buvo tiesiog akivaizdžiai kitokia lyginant su jau daugiau nei metus lankoma mokyklėle... Taigi, šokius pas Kristiną tęsime.
Tą pačią dieną gavau siuntinį su knygomis, be visų kitų, pirkau ir knygą apie vaikų piešinius ("Vaikų piešinių paslaptys"). Juos aiškina danų pedagogė Inge Brochmann, ir paskaičius apie tai, jog mažiems vaikams iki 5-6metų reikia leisti piešti laisvai, be temos, be pagalbos, nes taip jie geriausiai atskleidžia save, susimąsčiau, kad mūsų lankoma dailė yra nieko verta... Ten vadovė nurodo ką ir kaip daryti, dalį darbelio už vaiką padaro mama, nes vaikui arba nebeįdomu, arba nesigauna, arba dar kas nors... Tiesą sakant, tokiems mažiukams, neturintiems dar dvejų, nelabai ir patinka, kai nurodinėji ką ir kaip daryti, bent jau Viliui nepatinka, o pats daro savaip, ir dažniausiai visai ne tai, kas siūloma :) Suprantu, kad gerai taip, kaip jis daro, bet dažniausiai jis nenori lipdyti, o nori piešti kreidelėm, ir nenori piešti kreidelėm, kai siūloma, o nori plėšyti vietoj to... Todėl ir ėmiau mąstyti apie naudą tokių užsiėmimų... Vardinu: a) susipažins su įvairiom medžiagom, įvairiom tekstūrom, b) dažais, c) darbas grupėje. Bet priverstinis piešimas/lipdymas/karpymas - ne itin žavu. Nors... juk jis gali piešti namuose, kai nori ir ką nori, tad gal ir neverta atsisakyti užsiėmimų? Vis dar nesu tikra...
Mąstau toliau :) Apie būsimą Viliaus darželį. Norėčiau pradėti leisti nuo trejų, o gal nuo 2,5 pusei dienos... Kol kas dairausi į privačius. Radau vieną netoli namų, Antakalnyje, Diemedis vadinasi, jame vyksta ir trumpi užsiėmimai, kaip kad mokyklėlėje. Tai mąstau, gal pradėti lankyti šitą mokyklėlę, paskui gal pavyktų gana sklandžiai pereiti į darželio grupę?..
Tai šitokios štai mintys, mintiju intesyviai, esu kryžkelėj, tpsknt :)
3 komentarai:
Sveika, Vaida,
Gal galetum man brukstelti i e.sernaite@publicum.lt savo el. paso adresa? Noretumem Tave itraukti i "Augink atsakingai" projekta :) aciu!
Ilgai svarsčiau ar komentuoti ką nors, ar ne. gal geriau, kad patys susiformuotumėt požiūrį, be jokių išankstinių poveikių. O gal kaip tik jums bus naudinga. Vis tik po ilgų dvejonių nusprendžiau parašyti, nes man labai smagu skaityti jūsų tinklaraštį.
Taigi, mes jau porą kartų buvome Diemedžio pamokėlėse. Mano dukra metais jaunesnė už jūsų Vilių, tai mūsų ir kitokios pamokėlės. Bet šiokį tokį vaizdą apie Diemedį jau turime susidarę.
Dar svarbi ir priešistorė. Labai norėjau kur nors dalyvauti, kur daug vaikų, muzikos ir pan. Todėl nesulaukėme Diemedžio (prasidėjo tik spalį) ir apsilankėme Yamaha mokyklėlėje atakalny. na o pirmasis bandymas visada yra vadinamas vizijos formuotoju. ;)
Galbūt todėl pirmoji pamokėlė Diemedyje manęs visai nesužavėjo. Be to, supratau, kad daug svarbiau yra žmogus vedantis pamokėles, nei pačių pamokėlių turinys ar įstaiga. Bent jau mūsų amžiuje. Yamaha mokytoja Asta antakalnyje nepaprastai šiltai bendrauja, atkreipia dėmesį į kiekvieną vaiką. Jei vaikas nenori ko nors daryti, tėveliams primenama, kad nereikia vaiko versti.
Todėl kai spalį nuėjome į Diemedį..man tiesiog labai pritrūko to dėmesio, šilumos vaikams. jokių priekaištų pirmajai pamokai kaip ir neturiu. Bet vienas įsiverkęs berniukas priminė, kad Yamaha mokyklėlėje mokytoja Asta būtų sureagavusi, priminusi tėveliams, kad neskubėtų ar ką nors pan.
Kitas dalykas, ką galėjau palyginti.. Yamaha pamokėlės vyksta kambaryje, kuriame įrengta tvorelė atidaroma tik tėvelių, aštrūs kampuoti radiatoriai apdengti pagalvėjims. Tuo tarpu Diemedyje dukra pradėjo ropoti ir.. nuropojo tiesiai prie dviejų juodų atvirų rozetės skylių. O atrodo taip nesunku jas užkimšti. Neilgai trukus dukra užsikeberiojo ant laipto. Tokiais aštriais panašiais į marmurą kampais. Man tai labai priminė mano prakirstą kelią vaikystėje, nuo to laiko paniškai bijau marmuro, ar kažko kito panašiai aštraus. mano fantazijoje netruko iškilti vaizdas apie prakirstą galvą nuvirtus ar paslydus kuriams iš vaikų. Nespėjus įsibėgėti šiai fantazijai pakėliau galvą ir.. ogi vyriai! Jei tik kas atidarys greitai duris, tai mane su dukra nuo to laipto šluote nušluos. Greitai čiupau į glėbį ir bėgau kuo toliau nuo pavojaus.
Dar vienas nelabai patogus dalykas, tai kokiu būdu Diemedį galima pasiekti.. Na aš labai mėgstu vaikščioti, todėl užsispyriau ir vyrą net du savaitgalius tempiau prie Diemedžio, kad surastumėm takiuką, kuriuo galėčiau nueiti pėsčiomis. man važiuoti automobiliu vos 10 minučiu atrodo nei šis, nei tas, o jei dar jis sugestų, juk norisi turėti ir kitą galimybę ten patekti. Bet po mūsų pasivaikščiojimų tėtis pareiškė, kad jau mūsų vienų čia eiti pėsčiomis tai tikrai neleis. Turiu prisipažinti ir man ne taip jau drąsu būtų. Taigi, važiuoju automobiliu, ir kol kas man atrodo, kad pėstieji čia tiesiog nelaukiami.
Bet, net ir susidūrusi su tokiomis kliūtimis, dar pabandysiu palankyti. Juk tai tik pirmieji kartai. Ir naujose patalpose jie dar neseniai, gal viskas pataisoma? ;) Tada jau galėsiu susidaryti visapusišką įvaizdį.
Ką gero galiu paminėti? Na bent jau tai, kad dukra ten jaučiasi pakankamai jaukiai ir drąsiai, nors šiaip yra tikra bailiukė. Ar tai gera aura? :D
Reziumuojant, kol kas Diemedis neatitinka mano įsivaizduojamo idealaus darželio: jaukaus, saugaus, paprasto (be prabangos), su šiltomis auklėtojomis ir įdomiomis pamokėlėmis.. ;)
Egle, labai dėkoju už pasidalinimą! Aš vis dar svarstau apie Diemedį, gal bandysim šį antradienį apsilankyti, jei mus priims. Aš mėgstu turėti savo nuomonę, t.y. pati pamatyti ir patirti, bet vis tik nepuolu stačia galva, dažniausiai :) Tad renku ir kitų nuomones bei patirtis, todėl džiaugiuosi išgirdusi dar vieną nuomonę.
Mes ir toliau lankysim Strazdanėles(nors ir toloka, ir brangiau), bandysim įvertinti Diemedį, na, o paskui bus matyt. Jaučiu, kad viduje jau leidau sau nutraukti Strazdanėlių lankymą ir bandyti kitur, o kaip bus iš tiesų pamatysim :)
Ir smagu, kad mano mintys įdomios ne man vienai :)
Rašyti komentarą