"Pokštas"

Jau senokai skaičiau tokią gilią knygą. Negali skaityti be sustojimo, tiesiog reikia sustoti ir pamąstyti, "suvirškinti" perskaitytą. Čekų rašytojas Milan Kundera parašė šį romaną 1965m. Istorinis laikmetis ir vieta - komunistinė Čekoslovakija - lemtingai įtakoja romano veikėjų gyvenimus ir likimus. Man, kaip gimusiai ir augusiai sovietiniais laikais (bet suaugusiai jau nepriklausomais laikais) buvo įdomu sužinoti ir pajausti tuos laikus, to laiko žmonių gyvenimus, likimus.

Knyga nevienalypė, jau vien tai, kad herojus ne vienas, o visi keturi, siužeto linija vystoma iš visų keturių pozicijų, - tai žavi ir suteikia situacijai tikro gyvenimo pojūčio. Siužeto linija trūkinėja laike - įsipina herojų prisiminimai, paaiškinantys kaip vienas herojus susijęs su kitu, ne tik išoriškai, bet ir vidiniais išgyvenimais. Tie prisiminimai kartais itin išplėtoti, ir kartais pamiršti kur sustojo "esamasis" knygos laikas :)

Nevienalypė knyga dar ir dėl to, jog nėra vienos temos, vienos linijos, giliai analizuojama ne viena tema: meilė ir neapykanta, jų (ne)darna, sielų ir kūniška meilė, tikėjimas ir nusivylimas, atsidavimas ir abejingumas, asmens moralė prieš visuomenės moralę... Oi, daug visko ir viskas giliai! Man labai patiko, retkarčiais tiesiog sėdėdavau ir mintyse gromuliuodavau, ką perskaičius... Super!

Įdomu man buvo ir tai, jog aprašomi tikri komunistai, t.y. tie, kurie iš tiesų tikėjo socializmo ir komunizmo idėjomis ir siekė jas įgyvendinti. Ir koks skaudus jų nusivylimas, kai jie patiria, jog ne viskas, kuo jie tiki, yra tikra... Ir tai neatrodė, kaip pamoka, na, kažkas tokio - štai, žiūrėkite, kokie jūs buvote kvailiai! Ne, skaitant tai jauti kaip kažką tokio, kai tikram uoliam katalikui pasakytų, jog jokio Jėzaus Kristaus nebuvo.... Beje, apie tikėjimą, - buvau kiek priblokšta atradusi šioje knygoje Dievu tikintį herojų, kuris tuo pačiu geba derinti savo socialistines pažiūras, ir aš patikėjau juo!

O aprašytas pokštas tai čia ypatingas, ypatingai lemtingas. Tas vienas jaunatviškas pokštas sugriovė gyvenimą, o gal ir ne vieną... Todėl ne veltui autorius sako, jog uolūs tikintieji pokštų apie jų tikėjimą nesuprantą, visiškai...

Labai rekomenduoju perskaityti. O pati eisiu ieškoti kitų Kunderos knygų :)