Šiandien vyko toks pokalbis vaistinėje:
- Atleiskite, bet su vežimais čia negalima.
- O tai gal man vaiką lauke palikti?!
- Jūs galite čia (rodo už vaistinės durų) palikti...
- O tai jeigu neįgalus žmogus atvažiuotų, jūs irgi paprašytumėt jį išlipti iš vežimėlio??
- ... Ant durų parašyta , kad negalima su vežimais.
- Man tas pats, kas ten parašyta. Galite ir plakatą pasikabinti!
- Na, gerai galite ten pravažiuoti.
Bet aš jau sukausi ant kulno ir žingsniavau iš tos vaistinės lauk kuo greičiau.
Buvau pikta kaip alkana tigrė! Ir kas sugalvoja tokias taisykles?!! Neįleisti su vežimais į vaistinę! Vaiką vežimėlyje kaip šuniuką prie stulpo lauke pririšti?.. Pasiutau žiauriai!! Dar kokias penkias minutes siutau, gerai, kad stumiau vežimėlį (fizinis darbas padeda sumažinti stresą :) ir buvau lauke (grynas oras irgi ramina :). Paskui permąsčiau, kad tikriausiai tas jaunas apsuaginis paraidžiui vykdė nurodymą - neįleisti su vežimais! Bet juk tikriausiai turėta gavoje su pirkinių vežimais!!! Jeigu jis dar kelias mamas taip išvarė, tai ta vaistinė gali ir problemų turėti.
Aš principinga, jaučiu daugiau neisiu į tą vaistinę, nors ir arčiausia namų ji... Tiesą sakant, galėčiau ir ir į kitą miesto galą važiuoti, jei kita Vilniaus vaistinė būtų tik ten.
Šio įvykio išvados ? - Pirma, reaguoju žiauriai aštriai, jei reikalas susijęs su mano vaiku ar bendrai su motina ir vaiku.
- Antra, neiti ten, kur neatsižvelgia į mane ir mano natūralius poreikius (šiuo atveju, mano ir mano mažo sūnaus poreikį būti drauge).
- Trečia, šiek tiek gaila to sutrikusio jauno vaikino, kuriam teko susidurti su mama tigre, bet gal susimąstys ką kalba prieš ištardamas žodį...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą