Kai šiandien ryte pažvelgiau pro langą, ir vėl lijo, arba beveik lijo. Jau vakar vakare žinojau, kad šiandien kur nors eisim, na, kad iš namų išeiti, nes kitaip viens kitam su Vilium gerkles pergriaušim: jis norės veiksmo, o aš norėsiu (būdama namuose) - ramybės. Tad dėl visų mūsų saugumo geriau išeiti :) Tas lietus už lango neviliojo, bet susiėmiau ir pati sau priminiau tai, kuo šiaip iš esmės tikiu ir stengiuos vadovautis - nėra blogo oro!!! Šios dienos planas - pasivažinėti traukiniu. Nes Vilius juo dar nevažiavo. O man pačiai traukiniai labai, net LABAI LABAI patinka. Kryptis - oro uostas. Nes man ten patinka :) O iš tiesų, tai norėjau išbandyti tą traukinuką, vežantį į oro uostą. Kaip tik puiki pramoga porai valandų ir ne vien lauke.
Keletas faktų:
- traukinukas naujas, švarus ir gražus.
- traukinukas trumpas - vos du vagonai, nors iš vidaus atrodo kaip vienas ilgas.
- važiuoja apytiksliai kas valandą, tikslus tvarkaraštis čia .
- kelionės trukmė - 7min., nors realiai kokios 5! :)
- kelionės kaina - 2,50 Lt, o vaikams iki 7 metų - 0 Lt (bet bilietuką vis tiek duoda, su nurodyta kaina - 0 Lt ;))
Kol išėjom iš namų Vilius vis klausinėjo, ar laukia mūsų traukinys, o aš jam aiškinau, kad jis mūsų nelaukia, kad traukiniai turi savo grafiką ir išvyksta nustatytu laiku, ir jeigu mes nespėjam atvykti laiku, tai traukinys nelaukia, ir tada mums reikės laukti kito traukinio, kuris tik po valandos... Ir taip kokius 5, o gal ir 8 kartus :) Kol važiavom mašina iki geležinkelio stoties (mano pradinis planas buvo važiuoti troleibusu, bet kadangi dangus rengėsi prapliupti, o dar ir į parduotuvę planavau užšokti, tai keliones troleibusais palikau kitam kartui), taigi, kol važiavom mašina, Vilius įnirtingai dairėsi ir klausinėjo, kur tas traukinys stovi?! Taigi, buvo proga jam sužinoti, kad traukiniai gatvėmis nevažiuoja, kad reikia bėgių ir kad norint įsėsti į traukinį, reikia nuvažiuoti į traukinių stotį. (Uch, ilga litanija, o dar ir pakartoti, ir visokias detales paminėti reikia :)).
Galiausiai mes stoty! Man buvo smagu, kad stotis tvarkinga ir atsinaujinus (kaip ir žinojau tai, tik lyg ir nebuvau mačiusi savo akim), kad einant į peronus nereikia vaikščioti po smirdintį tunelį (oi, prisimenu dar tuos laikus, vaizdelis būdavo labai niūrus, o apie kvapą iš vis patyliu...). Dabar gi viskas modernu, švaru, tvarkinga, ant sienų reklamos, visos reikiamos nuorodos (beje, aiškios, nepaklydom :)), prie kievienų laiptų į peronus - monitoriai su artimiausio reiso kryptim, laiku ir trukme. Vienas, ko trūko (mums šį kartą netrūko, bet kitiems kelieviams - tikrai), tai, kad laiptai būtų judantys, nes jei reiktų užsitemti lagaminus...
Į peroną atėjom kiek anksčiau, tai Vilius galėjo apžiūrėt traukinį, įsitaisyt prie lango, pažiūrėt, kur kiti traukiniai stovi. Man buvo labai smagu, - sugrįžo tas kelionės pradžios nerimastingas džiugesys, kurį patirdavau kaskart įsėdus į traukinį, autobusą, lėktuvą. Taippppppp noriu keliauti!........
Laukėm, kol pajudėsim...
...žiūrėjom pro langą...
...klausėm, ką kalba moters balsas per garsiakalbį...
... važiavom, kai moteriškas balsas pasakė išlipom oro uosto stotelėj (šiaip paskutinė stotelė, traukinio mašinistas paskui tik pereina per traukinį į kitą pusę ir vėl vairuoja atgal :))...
...aplankėm oro uostą (ten apžiūrėjom senąjį lėktuvą išvykimo salėje, atvykimo salėje aš išgėriau kavos, o Vilius palaižė (kokius 3 kartus!) čiulpinuką (jis norėjo ledų, bet jų nebuvo, tai kompensacija buvo ledų skonio čiulpinukas :)), pasivažinėjom liftu iš pirmo aukšto į antrą ir atgal (kokius 3 kartus)...
... ir ėjom atgal į traukinių stotelę stogu dengtu takeliu (kai atvykom labai lijo, tai labai gerai, kad tas stogas yra!)...
... tada laukėm kelionės atgal į traukinių stotį
Atgal važiuojant Vilius įsitaisė man ant kelių ir visą kelią tutūkino (sakė "Tu-tūūūū!" kaskart, kai traukinys sugausdavo). Viliui kelionė labai patiko, man - irgi, labai. Kita kelionė traukiniu bus į Trakus, o trečia - gal jau į kokią Prahą? ;)
Tiesa, kai lipom iš traukinio Vilniaus stoty, perone jau laukė tėtis su mažu berniuku, be jokių lagaminių ar daiktų, tikriausiai irgi ieškojo smagios pramogos lietingą dieną :)
P.S. Veiksmas vyko tikrai šiandien, bet mano fotikas gyvena dar vakardiena... :)
8 komentarai:
Vaida, kokia nereali idėja! Aš net nežinojau, kad toks traukinukas yra! Jau spirgu, kaip noriu irgi išbandyti tokią atrakciją!
Inga, is tiesu labai smagu. As ir dar karta vaziuociau :) O jeigu dar su didesne kompanija... Nors su didesne gal idomiau butu i kokius Trakus nuvaryt, ten kelione trunka apie pusvalandi.
Nu žinok, jau suvažinėjom :). Tik sulaukėm, kad Justas iš pietų miego pabustų, ir išbildėjom visi. Ir kompanijos kažkaip visai nemažai susirinko, tad tikrai buvo labai smagu. Didžiausia atrakcija dar buvo tai, kad pataikėm ant labai jau fainos konduktorės, tai ji pakvietė Justą pas mašinistą į kabiną, leido jam paspausti garso signalą, nu žodžiu - vaikas euforijoj :)
Aš seniai nebegyvenu Vilniuje, todėl apie šį traukinuką nebuvau girdėjusi. Ačiū, gal kada pravers! :)
p.p.s. nėra blogo oro, tik netinkami rūbai.
Angelo mama, tikrai gali praversti, ir ne tik kaip pramoga, bet ir kaip budas nusigauti is ar i oro uosta.
Labai smagu, kad atradote traukinius :) Maniškiui jie jokia naujiena, tačiau pramoga - visada ;) Traukiniais važinėja nuo gal pusės metukų :) Vilnius - Kaunas - įprastas maršrutas, taip pat tenka ir Jonava - Telšiai pasivažinėti, ir Grenoble - Paris per tris val :) Dičkiui trys su puse, mažius irgi mėgsta, jam metai. Kaip kurios kelionės, bet dažniausiai patinka visai šeimai.
Šaunuoliai. Su malonumu skaičiau ir žiūrėjau. Jau ir vyrui pripasakojau, kad dardėsim kurią dieną su bernužėliais savo. Gėda man pelėda, bet nežinojau, kad toks traukinukas yra.
P.S. Tik va kaip tyčia, Vincentui prasidėjo stiprių garsų baimė. Rėkia, bėga, slepiasi net nuo lėktuvų. Atsimenu ir Benediktui tokia buvo apie antrus metus, tai dar nežinau ar labai jau smagiai padardėsime :-)
Renata, dėl stiprių garsų - lyg ir nepamenu labai stiprių ir garsių, na, traukinys pakankamai tylus ir tas gūdukas tikrai neįkyriai dtūtuoja. Oro uoste lėktuvų mes nematėm, tuo metu berods tik vienas leidosi. Ten pakankamai daug garsų aplinkui, tai jo nusileidimo būdami viduje ir negirdėjom. Nors vėl - kai mums neaktualu, tai ir dėmesys neatsikreipia, kiek ir kokių ten grasų.
Rašyti komentarą