Pakliuvusi į mano rankas labai atsitiktinai, knyga apjaukė mintis gerokai. Pats pavadinimas tiesiog prikaustė, - žodžiai, tiek kartų girdėti, tiek kartų ištarti arba palikti ant liežuvio galo, žodžiai, kurie atrodo tokie nekalti, bet iš tiesų, esminiai ir apie požiūrį.Istorija nesudėtinga: jauna šeima, 4 metų sūnus, daug dirbantis vyras ir mama, bandanti išlaviruoti tarp ambicingos darbuotojos ir tobulos motinos. Pasakojimo stilius toks vykęs ir toks taiklus, kad būtų be galo juokinga, jei nebūtų graudu... Mama neieško meilužio, bet susiranda, nes ji trokšte trokšta nuo vyro abejingumo ir pašaipų, tad sutikusi dėmesingą ir vaikus mylintį (bei jiems laiko turintį) vyriškį, tiesiog pasiduoda jausmų bangai. Vyriškis analogiškai.
Na, dar vertėtų paminėti, kad veiksmas vyksta Prancūzijoje 1976-aisiais.
Labiausiai prikausto veikėjos mintys: apie motinystę, apie tai, kaip ji nenori būti su vaiku, apie tai, kaip jis ją nervina ir kaip ji niekada nesuprato, kuo smagūs vaikški žaidimai, bet ir apie jos meilę sūnui, beribę ir begalinę, ir apie jos profesines ambicijas ir apie jos vyrą, savanaudį egoistą. Ir labai daug apie jausmus, kuriuos ji jaučia ir kurių neturėtų jausti: meilę kitam vyrui, nuobodulį ir susierzinimą su vaiku. Tema "vaikai sugadina moterų gyvenimus" nagrinėjama plačiai ir aštriai. Sakyčiau, net išjudina tvirtai įmūrytą pagrindą "motinystė - tikroji moters savęs realizacija", paklibina taip, kad paskui tenka pakelti akis į niekur ir perkratyti savo mintis, savo pažiūras ir savo įsitikinimus, ir juos dar kartą susidėlioti. Verta paskaityti. Ypač moterims, bet tinka ir vyrams.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą