gegužės 14, 2010

30! Tęsinys

Tęsinys "30!" (Pradžia čia).

17. Vilius puikiai kalba. Kalba daug. Labai daug. Kartais - ištisai, be sustojimo. Kartais pagalvoju, kad būtų nuostabu, jei jis turėtų mygtuką "off". Žiauru? Galbūt. Kam pasakau, visi sako "Tu džiaukis". Aš ir džiaugiuosi, kad kartais norisi džiaugtis tyloje.


18. Vilius pažįsta jausmus. Kitų - itin gerai, savuosius - kai kuriuos. Šįryt vonioje žiūri į mane tokiom keistom akim ir tyli, klausiu: "Kas tau?", o jis:"Man liūdna" (!!!!!). Klausiu: "O ko to liūdna?", jis: "Iš tetės". "Ar kad tetės nėra?". "Taip".
Arba kai paprašau ką nors padaryti, užsiraukia ir nedaro, sako: "Aš dabar negaliu, aš piktas" (mano žodžiai, nėr kur dėtis :)).


19. Sakyčiau, Vilius jautrus. Labiausiai tai pasireiškia, kai pradeda verkti. Garsiausiai ir stirpiausiai verkia ne tada, kai užsigauna (na, nebent LABAI skaudžiai uzžgauna), o kai mama arba tėtis supyksta. Tada verkia visa gerkle (ir tiesą sakant, dar labiau nervina...). Ir nuo šitos santykių vietos prasideda naujausias jaunosios mamos studijų etapas: kaip nereaguoti į klyksmą, kaip susitvardyti, kaip kitaip išreikšti susinervinimą, ką pasakyti, ko nesakyti, ir kaip viską įgyvendinti praktiškai. Ir kad kaltės jausmas neatslinktų, ir kad vaikas nekūkčiotų išsigandęs piktos mamos. Ir kad gebėtum švelniai apsikabinti, kai tik tik prieš sekundę piktumais žaibavai. Viliukas - jautrusis mano mokytojas.


20. Vilius turi močiutę (Maliolę), du senelius (Paną ir kitą senenį :)), tetą ir pusbrolį. Ne labai gausiai, bet geriau negu nieko :) Kažkurią dieną jam aiškinau, kad teta Inga yra mano sesuo, o močiutė - mano mama. Nelabai jam aišku buvo :) Paskui po kurio laiko klausiau, ar norėtų brolio ar sesės (na, šiaip iš smalsumo klausiau, nes jis nelabai dar gal supranta, kas tas brolis, nes aplinkoj nėra draugų su dviem mažais vaikais). Tai sakė, norėtų sesės. Priežastis paprasta: nes teta Inga yra SESĖ! :))


21. Gyvena su mumis ir katinas Kumpis. Vilius labai norėtų su juo žaisti, bet Katinas jo nemyli, bijo, bėga šalin. Arba dręskia. Tada Vilius verkia ir bėga guostis. Vilius tikriausiai norėtų šuniuko, nes visus sutiktus lauke nori paglostyti, nulydi žvilgsniu, nes jie nori žaisti, o katinai - tik miegoti :) Šuo ir man patiktų, bet negalime, nes trečiasis šeimos narys - prieš šunis. Na, ketvirtasis tradiciškai turėtų būti irgi prieš, bet kadangi mūsiškis labiau katašunis, nei grynas katinas, tai gal ir draugautų su tuo kitu keturkoju.



22. Ketvirtadieniais Vilius lanko mokyklėlę Strazdanėlės . Jau 2 metai, kaip esame jos mokinukai :) Sakyčiau, beveik visą Viliaus gyvenimą! Dabar jam būna muzikos, dailės ir sporto užsiėmimai. Pastarieji - labiausiai prie širdies. Nors muzika irgi neblogai. Dailė - patinka, tik trumpam :) Visada būna pirmas pasitraukiantis nuo stalo. Aš ir neverčiu, tegu daro tiek, kiek jam patinka ir tinka. Tuo labiau, kad tas piešimas pagal instrukcijas man nėra 100% priimtinas.



23. Vasarą važiuosim į stovyklėlę, tos pačios mokyklėlės organizuojamą. Pernai buvom. Buvo smagu. Man. Viliui tai buvo daug darbo: prisitaikyti prie aplinkos, prie didelės grupės žmonių, prie daug vaikų, prie tvarkos. Jis dažnai eidavo žaisti vienas. O kai vykdavo užsiėmimai, atbuvęs pusė, išeidavo į kitą sodybos pusę - žaisti vienas. Tada aš ir atradau, kad jam daug žmonių - blogis :) Nežinau, kaip šiemet. Gal panašiai, o gal kitaip - todėl ir smagu su vaiku, nes niekada nežinai, kiek tikrovė atitiks lūkesčius.


24. Tėčio Vilius labai laukia. Kiekvieną rytą vis paklausia, ar tėtis jau pabudo? Tada pasakau, kad jis jau seniai išėjo. Kai ateinu pasiimti iš darželio, jis klausia, ar tėtis grįžo, ir vėl sužino, kad dar ne. Tuomet, kai pabunda po pietų miego, klausia, ar tėtis jau yra? Ir vėl išgirsta, kad dar nesibaigė darbas, dar negrįžo. Tomo darbo valandos ilgos, o kartais ir naktinės. Tad matosi jie nedaug. O kai jau grįžta, Vilius krykštauja, nori viską parodyti, papasakoti. O Tomas kartais būna kaip vežimu pervažiuotas, tai tenka tarpininkauti :)
Man labai smagu stebėti, kaip Vilius viską mėgdžioja pagal Tomą, net ir baltus kedus abu nusipirko neseniai. Du blondinai ilgaplaukiai, patys sau individualistai. Nors viena šnekutis, o kitas tylutis (galėtų, iš viso nekalbėtų :)).



25. Tikriausiai šiais laikais nėra vaikų, kurie nemokėtų elgtis su distanciniais, mobiliais telefonais, televizoriais, DVD grotuvais ir žinoma - kompiuteriai! Televizorius - Viliaus draugas. Nes rodo filmukus :) Dar galima pažaisti distanciniu ir pajausti savo galią! Ir net nuspręsti, kada įjungti ir kada išjungti tą televizorių (nes mama, anei tėtis niekaip neprisimena užkelti distancinių aukščiau). Neseniai Vilius sužinojo, kad filmuką galima sustabdyti paspaudus "pauzę", ir pvz. tuo tarpu nubėgti į WC :) Deja, dar sunkoka suprasti, kodėl vienus filmukus galima žiūrėti kada panorėjus (kurie yra DVD kompakte), o kai kuriuos televizorius rodo kada užsinori pats (pagal TV programą :)). Vis pastebiu, kad mano paaiškinimai praskrenda pro vaiko ausytes be jokio stabtelėjimo. Prie kompiuterio Vilius mėgsta žiūrėti "takatas" (nuotraukas), dar rašyti laišką, t.y. spausdinti raides (būtinai milžinišku šriftu :)). Na, vaikas nesipyksta su technika (ir ačiū Dievui :)).



26. Viliui labai svarbus prisilietimas. Reikia prisiglausti, apsikabinti, pasėdėti ant kelių, prisišlieti prie krūtinės (ir pasakyti "pasiilau maaaamos"), visaip pasikuisti sėdinti ant kelių, litpi ant galvos (tiesiogine prasme :)). O kai gulim užmiegant, būtinai reikia, kad padaryčiau "namelį" - taip apkabinčiau su ranka, kad jo galva būtų kaip namelyje, ir būtinai reikia už rankos palaikytikol užmigs. O darželyje savo draugus irgi dažnai apkabina, o juk vaikų apkabinai tokie stiprūs, kad po kelių sekundžių abu griūna stati ant žemės :) Jau nuo vaikystės tikra meilė baigiasi ašaromis... Sakytum, tikras sensoriukas, bet tikrai ne su visais. Nepažįstamiem nei rankos duos, nei labas pasakys, - pasislėps mamai už kojos ir neatitrauksi :)


27. Vilius panašus į mergaitę! Iš tiesų :) Jei užrišu skarelę arba aprengiu kokiu raudonu ar geltonu rūbu, būtinai kas nors pamanys, kad mergaitė. Na, ir plaukučiai tokie pusilgiai, - auginam :) Neseniai mugėj sustojau prie blauzdinių prekeivių, tai vyršikis nudžiugo: "Mes ir šitai mažai mergaitei turim ką pasiūlyti!". Beveik spėjau apsidžiaugti, kad aš kažkam dar panaši į mergaitę, bet prisiminus, kad man ant pečių sėdi šiek tiek mažesnis žmogutis, susivokiau, kad čia apie Vilių. Arba šiandien: vaikiškų batų parduotuvėj pasiūlė gražias basutes, bet su gėlytėm :) Sakau: "Čia berniukas" :) Pardavėja tik suglumo ir nubėgo prie labiau berniukiškų batukų.
O man visai smagu, kad vaikas toks "unisex" atrodo, mes visi juk turime ir moteriško, ir vyriško prado, tad kam marinti tą kitą, nei biologinė lytis...


28. Knygos mūsų namuose pagarboj! Aš esu visiška "ligonė": pradėjau mokytis nepirkti visų knygų, kurios mane sudomina, nes nupirktų ir perskaitytų knygų santykis kalba ne mano naudai. Tomas irgi neblogas knygų žiurkius, tik jis gal kiek modernesnis: pastaruoju metu persimetė prie audio knygų, o aš ištikima popieriui, tik iš ekonominių, ekologinių ir bendruomeninių paskatų knygas pradėjau pirkti iš antrų rankų, ir pati jas pardavinėti. Tad Vilius neturi kito pasirinkimo, - tik skaityti, skaityti, skaityti :) Jis ir skaito. Kartais pats, bet dažniausiai - aš, prieš miegą. Pasaka tapo būtinybe. Ir išbandymų mamai, nes tas pačias pasakas tenka perskaityti dauuuuuuug kartų: kiekvieną dieną, po du kartus per dieną, kokias dvi savaites (skamba beveik kaip vaistų receptas...). Kad Viliaus tikslas - išmokti mėgstamiausias pasakas mintinai, jau supratau, nes jei skaitant/pasakojant kiek nukrypstu, tai jis tuoj pat pataiso :) O paskutines savaites ne tik mokausi mintinai, bet ir atlieku "sinchroninį vertimą" skaitydama anglišką knygelę :) (Ir kas sakė, kad auginant vaikus namuose mamos kvalifikacija prastėja? :)).

29. Vilius dainuoja. Dažniausiai man visai nežinomas dainas :) Nors kartais pasitaiko fragmentų iš mano vaikystės repertuaro, tai suprantu, jog dainavo darželyje. Gražiausiai jis dainuoja, kai žaidžia ir nemato, jog klausausi. Tuomet melodija liejasi laisvai, žodžiai - irgi, tik man nepažįstama kalba. Ir būgnais groja neprastai. Tiesą sakant, pati sau tyliai pamąstau, jog prie to prisidėjo ir mano apsilankymas būgnininkų konkurse, kai laukiausi kokį 5 mėn. Kaip žiūrovė lankiausi :) Būgnų (vien tik būgnų!!!) klausiau gal kokias 3val. (beje, buvo superinis konkursas!), o mažasis pilvuko pilietis nepasitenkinimo nereiškė. Gal iš tiesų bus muzikantas?.. (arba dirigentas, nes kontroliuoja ir reguliuoja visus ir viską, o rankoje "lazdelė" irgi priklauso).


30. Vilius - mamytukas. Sakytum, JAU 2,5 metų, bet iš tiesų tai TIK 2,5 metų. Ryte nubunda ir sako: "Pasiilgau mamos...". Arba ateina ir pasako: "Noriu mamos". Iš tiesų, net nežino aiškiai, ko jis konkrečiai nori, bet aš suprantu, kad tai tiesiog mamos poreikis, kaip norime vandens, maisto, šilumos ar poilsio. Vaikai dar turi ir mamos poreikį. Tad visada jam atsakau: "Aš čia".

10 komentarų:

Egle rašė...

Aš pakomentuosiu 27 punktą :) Mūsų sūnelis dar labiau panašesnis į mergytę. Jam du metukai du mėnesiai, plaukai žemiau pečių garbanoti garbanoti.
Man asmeniškai labai gražu berniukai ilgais plaukais. Ir Vilius toks simpatiškas man atrodo :) Gal todėl iš pirmo žvigsnio tapau jūsų šeimos puslapio fane :D

vaida rašė...

Egle, aciu, kad pakomentavai. Nes jau nusigandau, kad zmones isgasdinau su tokia galybe rasliavos ir punktu :))
O man irgi labai grazu berniukai ilgais plaukais, Viliaus beveik ir nekirpti, tik neseniai - siek tiek priekyje, nes visai jau i akis listi pradejo. Nekirpsiu, kol pats nepaprasys :)

Angelo mamos puslapis rašė...

Tai kad aš būčiau ir visus šimtą punktų perskaičius ;)
Aš tai saviškiui kas mėnesį ar dar dažniau priekyje ir šonuose kerpu plaukus, o tuos kitus tai paliekam augti, nes jam ir prie vardo labai tinka ilgi ir garbanoti plaukučiai (jo vardas - Angelo) :)
Aš kartais bandau tuos jo plaukučius į uodegytę suimti ar visaip kaip kitaip juos kuo trumpesnius padaryti, bet Angelo akimirksiu pastebi, kad jam "trūksta" plaukų ir juos tuoj išdraiko, jam patinka jausti ant pečių jų svorį :)

Angelo mamos puslapis rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
AustėjaL rašė...

Vaida, mūsų Viliukas irgi buvo ilgaplaukis, kai buvo mažas :) Dabar irgi plaukiukai nėra labai trumpi, bet į visas puses styrantys :D

Man patiko, kur pagalvojai, kad Tave mergate pavadino:))) Miela!

Kruopa rašė...

Perskaiciau! faina!

vaida rašė...

Kruopa, su kuo ir sveikinu :)
Is pradziu, kai perskaiciau tik komentara, pamaniau, kad jau knyga spejai perskaityti!!! Truputuka nusigandau ;)

xena rašė...

ir aš PAGALIAU PERSKAIČIAU :)))) labai miela buvo skaityt :)
dėl 19 ir 27 punktų - galėčiau parekomenduoti knygą bet rusiškai :)
aš irgi juokiausi kad tau patiko būti maža mergaite :)))

vaida rašė...

Xena, zinok, knyga praverstu. Rusiskai skaitau prastokai, bet vis tiek galiu, tuo paciu bus proga ir smegenis pramankstint :) Kokia knyga?

xena rašė...

ross'o kempbell'o rusiškas verimas skamba taip "Как справляться с гневом ребенка". aš ją dėl savęs ir skaičiau :) va iš čia galima nemokamai parsisiust http://www.koob.ru/kempbel_ross/