Kartais, kai prarandu savitvardą, arba prireikia kartoti daugybę kartų tą patį, pakeliu balsą, na, pradedu rėkti (oi, kaip nesmagu prisipažinti ...). Tada Vilius man sako:- Mama, nešauk ant vaiko.
Iš tiesų, tokie žodžiai dar labiau nervina, kai esi susinervinęs, na, bet teisus jis kaip niekad :)
Arba:
Dėl ko nors susinervinu, nieko nesakau ir stengiuosi neparodyti, o Vilius klausia:
- Mama, nepikta? Pikta?
Arba
- Mama, nenervuokis!
Vaiko radarai puikiai nustatyti ir suderinti :)
Arba dar:
Po kurio laiko, kai buvau "pikta" arba "susinervavus", Vilius klausia:
- Mama, nusiraminai? Jau nepikta?
Oiiiiii, be emocijų gyvent neišeina, nerodyt nepavyksta (vis tiek pajaučia), kai parodai - auklėja (žinoma, juk netinkamai rodau!!!). Išvada: mamai reikia mokytis, nes vėliau bus dar smagiau :)
3 komentarai:
Nerealus tas Viliukas! matosi, kad moka savo emocijas ivardint. hmm, ty, mamos emocijas.
O saukiam tikriausiai visos. As ir saukiu. paskui verkiu...
Aha, Kruopa...
Kaip aš nekenčiu, kai man sako "Nešauk ant manęs!" (čia mano paauglys taip pareiškia). Arba dar geresnė jo frazė yra: "Ir ko čia rėki? Gi būtum gražiai paprašius, ir iš karto būčiau padarius..." (nors prieš tai aš kokius penkis kartus būnu gražiai paprašius!)
Rašyti komentarą