Nustokime vaikus auklėti, padėkime jiems augti ir aukime drauge su jais. Taip pataria Nina ir Zariana Nekrasovos. Patraukli, įdomi, lengvai skaitoma, naudinga, lengvai sentimentali knyga tėvams apie juos ir jų vaikus. Iš esmės ši knyga pataria, kaip tėvišką besąlygišką meilę vaikui išsaugoti jam augant. Kaip bendrauti su vaiku, kaip keisti savo požiūrį, kad tas puikus daigelis - besąlygiška meilė - užaugtų ir pražįstų kaip graži gėlė, augant vaikui ir jo tėvams augant kartu su juo.
Man patiko, kad knyga orientuota ne "į ką daryti su vaiku, kai ...", o į "ką daryti su savim, kai mano vaikas ...". Kitaip tariant, ne kovoti su vaiku, o spręsti situacijas. Yra ir puikiu beveik terapinių vietų tėvams: kaip padėti sau, kad padėčiau savo vaikams augti kitaip.
"Vaikai auga patys. Kaip gėlės. Blaškytis, nervintis, kontroliuoti ir konfliktuoti - kam? Sukurkite palankią aplinką vaikui augti ir vystytis - ir tai bus geriausias auklėjimo metodas:
* neapsunkinkite sau gyvenimo,
* priimkite savo vaiką tokį, koks jis yra (nebandykite pritempti jo prie savo susikurto idealo),
* gyvenkite ir džiaukitės kartu su juo,
* auginkite savo brangenybę kaip gėlę (puoselėkite ir rūpinkitės, bet leiskite augti pačiai, laukite kol išleis lapelius, kol sukraus žiedą ir pražydės),
* aukite kartu su juo kaip tėveliai,
* mažiau auklėkite, dažniau su vaiku žaiskite,
* žaiskite tai, kas jam naudinga ir reikalinga.
Tiesą sakant, vaikams ne taip jau daug iš jūsų ir reikia: kantrybės, atjautos, supratimo. Augti su jais ir juos mylėti. Štai ir viskas."
"Svarbiausia auklėjimo paslaptis: vaikai tampa suaugusiais. Vaikai užauga. Ir išeina. Ir laiko nebepasuksi atgal. <...> Nesulaikysite tų skubrių vaikystės dienų. Jūsų bendrystės dienų. Nepamirkškite to ir mėgaukitės, kol jie - dar vaikai, kol jų lovelės stovi šalia jūsų lovos ir kol jų rankos - jūsų rankose. Kol jūs, jūs, jūs - jiems reikalingiausi pasaulyje. Todėl, kad tai gyvenimo dėsnis: kažkas kitas turi tapti jūsų (visų visų geriausiam!) vaikui brangesnis ir svarbesnis negu jūs. <...> Kai suvokiame šį faktą (ir visąlaik jį turime omenyje), tada paprastai ir džiaugsmingai priimame tai, ką turime dabar."
7 komentarai:
Gražios mintys. Reikės knygą įsigyti. Tuo labiau, kad labai panašiai ką tik pati galvojau ir tai užrašiau. Apie tas vaikystės dienas ir praeinančias akimirkas. Sutapimas, ne kitaip:)
Ir ta mintis "ką daryti su savim kai mano vaikas..." NUO-STA-BI :)
Kokios puikios mintys! Susigraudinau, bet ir kažkaip viskas aiškiau pasidarė :)
Egle, as irgi graudinausi skaitydama ir paskuid ar karta asaras braukiau, kai rasiau cia. Gal kad tai tiesa? :)
vaida, ar galėčiau pasiskolinti šią knygą?
Austeja, mielai paskolinciau.
Ryt as Vilniuje busiu iki kokios 14val., paskui judesiu i Panevezi. Iki sekmadienio ten busiu. Kaip galeciau perduoti?
oi, Vaida, tik šiandien pamačiau... Hmmm... Sekmadienio vakarą?
Rašyti komentarą