vasario 08, 2010

...apie kiekvieno iš mūsų gyvenimą...

Aš noriu, kad manęs kas nors kur nors lauktų. Čia tokia knyga, pavadinimas toks. Parašė Anna Gavalda - prancūzų kalbos mokytoja, dviejų vaikų mama bei rašytoja. Knyga iš Baltų lankų serijos "Savaitgalio knyga", tai beveik per savaitgalį ir surijau. Iš tiesų, jei nereikėtų gaminti valgio, valgyti, praustis, eiti į tualetą (už du, nes Viliui dar reikia kompanijos), žaisti su sūnum, atsakinėti į tūkstančius "kas čia" ir išklausyti visas stebuklingas istorijas iš dvimečio lūpų..., na, tuomet tokią knygą sugraužčiau per pusdienį. Savaitgaliui tuomet reikėtų bent 4 tokių knygų. Ir vėl eilinį kartą, užvertus paskutinį knygos puslapį, norėjau dar, dar tokio pat žavaus pasakojimo apie mano ir tavo realybę.


* * *


Ar kada dėvėjot peruką? Taip rimtai, kad į gatvę išeiti ir kad visi matytų, ir kad galvotų, kas tik į galvą ateina? Man neteko. Taip nerimtai teko, kai smagu pasijuokti ir įsivaizduoti. Tokia mergina Sofi turėjo 9 perukus ir suteikdavo jiems naujus vardus, įsijausdavo į kitokią save ir galėdavo pasislėpti už rausvų, baltų, pašiauštų ar garbanotų plaukų. Ji ne šiaip ekperimentavo, ji sirgo vėžiu, ir nuo chemoterapijos ji nupliko. Visa. Net blakstienas klijavo ir antakius piešė pieštuku. Ir kai pašiurpdavo (nuo šalčio ar iš pasibjaurėjimo), plaukeliai ant rankų nepasistodavo, jų nebuvo.


"Mergaitė su devyniais perukais" - nuo Sophie Van der Stap. Skaičiau ir plaukai šiaušės, ir juokiaus, ir beveik verkiau, ir galvojau, jog niekam to nelinkėčiau. Perskaičius dar ilgai neapleido mintys apie vėžiu sergančius žmones. net buvau įlindus į mamų forume esančią kertelę tokioms moterims. Baugu. Tiesa, knyga gera, siūlau paskaityti.

1 komentaras:

Kruopa rašė...

jau noriu paskaityt :)