Laisvė užpakaliukui :)

Tiesą sakant, ta laisvė trunka jau kokius 2 mėnesius, - Vilius gyvena be sauskelnių. Gal tik po kokių gerų 3 savaičių susivokiau, jog apie tai neparašiau dienoraštyje, o paskui jau vis nerasdavau laiko arba įkvėpimo. Vienok įdomu, rodos toks svarbus faktas vaiko gyvenime - atsisveikino su sauskelnėm, bet kažkaip man jis neužsifiksavo. Gal kad nebuvo tokios griežto sprendimo: "Viskas, šiandien". Panašiai buvo ir su nujunkymu: mažinau mažinau, kol liko tik vienas kartas, o vieną vakarą ir tą kartą nebedaviau. Ir viskas, paprasta, jokio iššiūkio ir jokio didelio vargo.

Jau nuo vasaros namuose gyvenom tik su pėdkelnėm ar kelnytėm. Kiekviena proga stengdavaus nedėti sauskelnių (namuose, pas močiutę lauke prie namo, vasaros stovykloje, kur visą dieną būdavom lauke). Sauskelnes maudavau tik išeinant kur toliau, miegui, kelionei. Sekdavosi visaip. Būdavo, kad pasiprašo, dažniau gal pridarydavo į kelnes. Vis aiškindavau ir perrengdavau. Būvo savaitė, kai kasdien pats nubėgdavo į tualetą, pakeliui mane pašaukdamas.

Tiesiog norėjau, kad nešustų ir kad suprastų, jog šlapios kelnės nėra malonu. Dideliam reikalui pasiprašydavo (jei neklystu, prašosi jau nuo kokių 10-11mėn.), o mažus dažniausiai valydavom :) Buvo ir periodas, kai VISKĄ darė į kelnes ir kategoriškai prieštaravo puodo vaizdui, ką jau ten apie sėdėjimą ant jo! Po didelio reikalo tekdavo praustis, Viliui baisiai nepatikdavo, tai vis primindavau, kad turi alternatyvą - padaryti ant puodo. Po kokių trijų savaičių praėjo. Spėju, buvo tai bandymai kontroliuoti situaciją ir rodyti valdžią :)

Ir štai kažkur gruodžio vidury nustojau dėti visai. Gerai pagalvojus, pats "tinkamiausias" laikas mesti į šoną sauskelnes - žiemos vidury! Aš iš tiesų, tik vėliau supratau, kad tai darau žiemą :) Tiesiog pastebėjau, kad grįžus iš lauko, Vilius dažnai sausas, po miego irgi dažnai pabusdavo sausas, tai nusprendžiau pabandyti nedėti. Šitoj vietoj, manau, dažnai mamai nekyla ranka eksperimentuoti, nes žino, kad su sauskelnėm patogiau. Teisingai sakoma, kartais vaikai anksčiau atsisako sauskelnių, nei tėvai. Na, Vilius jų neatsisakė, manau, jam buvo tiesiog tas pats :) (gal todėl, kad jau žinojo, kas tai yra būti su triusikėliais, ir žinojo, kad ilgai su pridarytom sauskelnėm nebus laikomas).

Kaip gi mums sekasi? Oi, labai jau visaip :) Nors turiu praimtą sauskelnių poką, jų vilionėms nepasiduodu ir griežtai nededu. Nusprendžiau nebegrįžti atgal jokiais būdais (na, nebent kas parai uždarytų be puodo, tualeto ir kriauklės, tik su poku sauskelnių :)))). Dažniausiai naktį išmiega sausas. Nors buvo savaitė, kai kasrytą keisdavau paklodę.... Po pietų miego būna visaip: kartais pabunda baloje, kartais sausas. Aš kartais paburbuliuoju, kartais patyliu :)

Mūsų kasdieninės taisyklės:

* prieš išeinant iš namų ir prieš miegą visada sėsti ant puodo ir išspausti kiek ten bebūtų;

* jei išeinam ilgensiam laikui, mama (čia aš :)) turi suplanuoti galimybę aplankyti WC pakeliui (įsiterpsiu: kadangi orai mus džiugina tikra žiema, tai ilgam laikui retai kur išeinam, o 2-2,5val. Vilius išbūna be puodo. O tokie vieši apsilankymai kol kas būna tik mokyklėjėj - ten yra puodas, Valio! );

* mama dėl viso pikto paima atsargines pėdkelnes, triusikėlius ir kojines (prireikė kartą, kai mokyklėlėj prasisiojo pro šoną :), ir kartą būtų pravertę, bet mama kažkaip pagalvojo, kad apsieisim...);

* mama kartais pakviečia nueiti į tualetą (ypač jei ir pati eina), kai mato, kad jau senokai buvo lankytąsi ten.

Tiesa, dažnai būna, kad pirmi lašai sušlapina pėdkelnes (triusikėlius tai jau savaime), tai praplėčiau Viliaus pėdkelnių asortimentą. Jam patinka visokios, labiausiai - mėlynos, o ypač patiko atrasti syklę vienose ir galėjo pats save pakutenti :) Iš tiesų, skalbimo daugiau, bet manau, kad sulaukę pavasario galėsime drąsiai eiti į lauką ir vėdinti užpakaliuką :)

Dar teko sugalvoti strategiją kaip išsaugoti sausą čiužinį (jis pas mus toks diiiidelis, 200x220) ir kaip vidury nakties greitai padaryti šlapią paklodę sausa. Taigi, čiužinį saugo vilnonis pledas, ant jo nepršlampamas paklotėlis, tada jau paklodė. O kai naktį tampa šlapia, tuomet Vilius perrengiamas (jam tenka nubusti, bet trumpam), ant šlapios vietos tiesiamas dar vienas vilnonis pledukas, tada Viliaus maža kaldrytė, didžioji kaldra, po kuria miegam, apverčiama ir vėl sausai miegam. Gal ir reiktų pakeisti tą šlapią paklodę užuot apklojus storai, bet naktį to padaryti nenturiu jėgų (mūsų lova laaabai didelė).

Paskutinę savaitę Vilius sirgo, tai paklodes teko keisti dažniau. Vieną naktį net atsinešiau puodą į lovą, padarė. Žodžiu, liga į namus - įprasta tvarka iš namų. Dabar jau apgijo, tai lyg ir sausiau gyvenam.

Ir planuoju pirkti vaikišką padėkliuką ant tualeto, gal jam patiks. Tiesa, mačiau ir tokį smagų dalyką berniukams. Gal susigundysim :)