gruodžio 21, 2009

Kaip Mumiai bijojo Kalėdų

Šiandien su Vilium skaitėm vieną iš pasakojimų apie trolius Mumius. "Eglutė" jis vadinosi, ir buvo jis apie Kalėdas. Negalėjau nepasidalinti :) Mat Mumiai tokie taikūs, žavūs ir smagūs gyvūnėliai, o Kalėdų bijojo! Mumio šeima žiemą miega, tad suprantama, jog jie net neįsivaizduoja, kas yra Kalėdos. Ir štai, vienas iš jų kaimynų, Hemulis, juos pažadina prieš pat Kalėdas, ir jie pamato ir išgirsta tai, ką suvokia kaip didžiausia baubą, - "mama, pabusk, - sako Mumis, - atsitiko siaubingas dalykas. Vardu Kalėdos."
O paskui jie pamatė, jog visi aplinkui skuba, kažkur bėga, kažko nespėja, ir visi baisingai susirūpinę. Iš vieno ar kito kaimyno paskubomis numestų žodžių, jie supranta, kad reikalinga eglutė, kad ją reikia kuo gražiau padabinti. Jie sau tai paaiškina taip: eglutę reikia papuošti, kad permaldautume Kalėdų pavojų! Ir eglutės dabinimui jie atiduoda savo pačius gražiausius daiktus, o vėliau sužinoję, jog Kalėdoms reikia ir dovanų suruošti, į prabangų popierių suvynioja ir pačius brangiausius savo daiktus. "Kaip jūs manote, ar Kalėdos labai išalkusios?", - teiraujasi Mumio mama, visą pusdienį triūsdama virtuvėje. Savo kuo nuoširdžiausiai suruoštas Kalėdas jie galiausiai atiduoda mažiems padarėliams, kurie, beje, pasako, jog Kalėdos yra linksmos. Bet Mumiams nelinksma, jie tik džiaugiasi, kad gali nebebijoti Kalėdų ir ramiai miegoti iki pavasario.


Nors šiais metais aš visiškai nejaučiu Kalėdinės karštinės, niekur neskubu ir per galvą nesiverčiu, tačiau kažkuri mano dalelė visai sutiktų tas Kalėdas pramiegoti drauge su Mumiais ... :)

O jei teks jums bėgti, linkiu sustoti ir prisiminti, kad Kalėdos nėra tokios alkanos, kad lūžtų stalai, nėra tokios užgaidžios, kad eglutė pradingtų tarp žaislų, nėra tokios besotės, kad reikėtų begalės brangių dovanų, - tereikia atiduoti pačius brangiausius dalykus: dėmesį, rankų ir širdies šilumą, supratimą, prisiminimą, pasidalinti tuo, ką turi, o ne tuo, ką gali nupirkti. Ramybės ir šilumos jums.

5 komentarai:

AustėjaL rašė...

Vaida, skaitai suomiškai?

Vaida rašė...

Austeja, oi ne, apie Mumius skaitau lietuviskai. Suomiskai visai nemoku. Bet suomiai man labai patinka :) Bet sita knyga originale svediskai.

xena rašė...

labai graži pasaka :) tuoj ir mes susigundysim, nors bandžiau Agnei skaityt knygą be paveikslėlių - nepavyko.
o apie mumius mes žiurim multikus, tik rusiškai. va čia galima pažiūrėti, jei tenkina kokybė, nebūtina siustis į kompiuterį:
http://mults.spb.ru/mults/?s=%CC%F3%EC%E8-%F2%F0%EE%EB%EB%FC

Vaida rašė...

Zenia, is tiesu ta pasaka nuostabi, kai pradejom skaityti, nebuvo aisku apieka, o kai supratau, kad apie Kaledas - pagalvojau, kad kaip i tema! Tiesa, nezinau, ka supranta Vilius is to musu skaitymo, ir jis vis taikosi atversti puslapi su paveiksleliu :) Dar vis pasitikrina puslapio numerio skaicius, nes dabar jam labai patinka skaiciai. Bet kazkaip pas mus jau beveik tradicija - pries miega skaitome knyga apie Mumius, jau ir antra toma nupirkau :) Dazniausiai, jis klauso ramiai, sunerimsta, jei per ilgai is siuzeto dingsta Mumiai. Ir dar - dabar skaitom pasakojima apie Mumio teti ir kaip jis isejo pats nezinodamas kur ir ko, na, musiskai pasakyciau - jam gyvenimo prasmes krize. Man labai patinka sitas pasakojimas, o Viliui, matau, kad visai nepatinka, nenori jis jo klausytis. Juk viskas ateina savu laiku :)
Tiesa, Zenia, aciu uz nuoroda, eisim ziureti. O kad rusiskai - nebeda, jis ziuri "Na, palauk" ir "Vinipucha" rusiskai.

Anonimiškas rašė...

labai idomu, aciu