Nors ir pavėluotai, bet šiandien ir pas mus namuose atsirado Advento kalendorius. Vėlavau ne dėl užimtumo (nors dabar vėl turėjau šiek tiek darbo), bet dėl ilgų svarstymų, ar turėti tą kalendorių, ar ne. Svarstymai vyko iš esmės: mes esame tokie nei šiokie, nei tokie... Na, ne katalikai, nei krikštyti abu, nei vedę... Hmm..., bet Kūčias minime, Kalėdas švenčiame, Velykas taipogi, tai kaip ir kažkiek laikomės tų katalikiškų tradicijų. Viliaus nekrikštijom dėl panašių motyvų, - kai užaugs, pats pasirinks kuo tikėti. Mano argumentai "už" buvo, jog tai gražus laukimo laikas, kai gali sukurti savo vaikui išskirtinį laiką ir tokį, kokio nori, pasitelkdamas Advento kalendorių, kaip priemonę. Mano argumentai "prieš" buvo tai, jog mėgstu daryti gerai ir iš esmės, tad šiuo konkrečiu atveju, jei daryti Advento kalendorių, tai iš tiesų jį skirti ne šokolado valgymui, bet suteikti tą prasmę, kurią suteikia katalikai. Ir grįžau prie pradinio taško - nesam mes tie tikri katalikai. Tad štai tokios vidinės diskusijos ir svarstymai vyko, kol galiausiai nusprendžiau nusileisti savo siekiui daryti gerai, gal šiek tiek pasiduoti aplinkos spaudimui, ir suteikti tam laukimo laikui išskirtinumo. Žinia, Viliui dar tik 2 metai, labai daug prasmių nesudėsi į tą kalendorių, bet kažką bandysim :)
Mūsų kalendorius toks gerokai modifikuotas: turi jis 7 kojinaites, sukabintas ant kaspino. Padariau jį per pusvalandį :) Ir mano mintis yra kiekvieną dieną įdėti siurprizą į kažkurią kojinaitę, o Viliaus užduotis bus surasti kurioje slepiasi ta dovanėlė ir ją išsitraukti. Kol kas turiu tik dovanėlių, bet jau turiu ir idėjų mažom užduotėlėm :)
Šįryt, kai atradom tas kojinaites sukabintas, klausiau Viliaus, kas jas sukabino, o jis sako "Mostutė" (močiutė) :)) Paaiškinau, kad tai Kalėdų senis, ir kad jis padės laukti Šv. Kalėdų kiekvieną dieną jį aplankydamas. Iš tiesų labai įdomu, kaip Vilius reaguos toliau, nes mano aiškinimo klausėsi šiek tiek nepatikliai :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą