darbas, vaikas ir namai

Jau trys savaitės kaip dirbu. Dirbu namuose. Dieną telefonu, o vakarais-kompiuteriu. Motyvai pasiieškoti tokio "naminio" darbelio buvo keli: užsidirbti šiek tiek pinigėlių, užmegzti ryšius, kurie gal pagelbės ir vėliau gauti panašaus "naminio" darbelio (kai jau baigsis pašalpos mokėjimas), ir jau pabodo nedirbti galva :) Na, taip ir knygas paskaitau, ir kokį straipsniuką parašau kartais, bet vis tiek, norėjosi kažko, ką galėčiau pavadinti darbu. Tai štai ir turiu! 6 savaičių projektas, grynai organizacinis darbas (skambini, aiškini, derini, klausi, tikslini ir t.t.), ilgas "kabėjimas ant telefono" ir kuitimasis po duomenų bazes. Man gerai, ne per daug intelektualu, bet ir ne visiškai mechaniška, vis tik ištisai bendrauju su žmonėm :) Beje, bendrauju su žemės ūkio srities žmonėm visoj Lietuvoj, tai labai smagu, kartais pasiklausyti visokių tarmių, sužinoti begales gražių vietovardžių (ar žinojote, kad Lietuvoje tiesiog nuostabūs kaimų ir miestelių pavadinimai?!!)...

Taigi, dirbu namuose. Mano Vilius niekur iš namų nedingo, t.y. dirbame kartu :) Na, jis man "padeda" :) Kartais pasitaiko ir aktyvios "pagalbos", kai šaukia visa gerkle arba daužo ką nors į grindis šalia manęs... Sukuosi, kaip išmanydama, kad tik nesigirdėtų jo krykštavimų, kai kalbu su kokiu žemės ūkio skyriaus vedėju :)))
Na, ir kadangi namai irgi niekur nedingo (nes juose ir dirbu!), tai ir visi kiti namų priežiūros darbai liko, niekur nedingo.

Tad bendrai situacija gana balaganiška, tiek namuose, tiek mano galvoje... Dienotvarkė gan įtempta, ypač iki pietų, kai turiu atlikti didžiąją dalį skambučių. Tuo metu mano sūnaitėlis įnirtingai peržiūrinėja vaikiškus filmukus. Oi, dievuli, kaip man tai nepatinka, bet kitaip nepavyksta organizuoti šito reikalo, nes per pietų miegą nespėju visko. Džiaugiuosi, tik kad šitoks darbas trumpalaikis, ir jo meilę filmukams galėsiu vėliau šiek tiek sumažinti :)
Viliaus pietų miegas dabar man šventa - dirbu nepakeldama galvos :) O paskui jau nuo kokių 16val. galima ir kiek atsipūsti, nes žmonės dirba iki penkių, kokie ten reikalų tvarkymai po keturių ? :)
Ėjimas į lauką, deja, liko tik pavakariams ir vakarui :(

Tokio darbo namuose privalumai:
* esu namuose su savo vaiku, na, ir dirbu tuo pačiu :)
* galiu derinti įvairiai darbus ir laiką vaikui bei namams (pvz.: valandą dirbu, pusvalandį žaidžiu su Vilium, pusvalandį dirbu ir tada pusvalandį darau valgyt :);
* užsidirbu pinigėlių ! :)
* Vilius mokosi, kad net jei mama ir namuose, nebūtinai ji gali daryti tai, ko nori jis ir tuo metu, kai jis nori; beje, jis visai neblogai supranta, kai pasakau, kad einu skambinti, jis palinksi galva ir šypsosi, ir žiūri filmuką arba žaidžia ką nors :)

Tokio darbo namuose trūkumai:
* Vilius žiūri per daug filmukų per dieną;
* namuose lengvas bardakėlis :)
* visai neturiu laiko sau, na, labai nedaug, nes ir vėlai vakare dirbu...

O šiaip bendrai, tai į trečią savaitę jau apsipratau (nes pirmą savaitę kartais vakare galva tiesiog plyšdavo pusiau...), darbus susiplanuoju, tad ir to laiko lieka daugiau, žiūriu, kad ir knygai dar vakare randu jėgų (laiką tai vagiu nuo miego :). Ir anksčiau žinojau, bet dar kartą sau patvirtinau, kad kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai.

Bet tuo pačiu labai aiškiai pajaučiau, koks vertingas gali būti laikas su vaiku, t.y. jau buvau kiek apsileidusi namuose, patingėdavau kokios veiklos Viliui sugalvot, o dabar, kai negaliu skirti to laiko vaikui, suprantu, kaip jį galėsiu išnaudoti, kai baigsiu šį projektą.