Vakar užverčiau paskutinius puslapius labai įdomios knygos - Sarasvati upės smėlis (Risto Isomaki). Ją parašė suomių rašytojas, taipogi ir žurnalistas, kino scenarijų kūrėjas ir įvairių aplinkos apsaugos bei pagalbos trečioms šalims projektų veikėjas. Knygos apibūdinimas kaip ekologinio trilerio, sakyčiau, labai vykęs, - joje labai daug informacijos apie tragišką pasaulio gamtos situaciją dėl globalinio klimato atšilimo, apie tai, jog prasidėję procesai kontinentiniuose ledynuose nebegrąžinami ir kaip jie gali paveikti mūsų visų gyvenimus, visą Žemės geografiją. Yra joje ir meilės romanas, ir keletas įspūdingų pavojingų situacijų, į kurias patenka knygos herojai. Tad trilerio užuomazgų irgi pakanka.
Iš tiesų knyga patiko. Ji glaudžiai siejasi su pagrindine žinia, kurią neša neseniai pasirodęs filmas "Home" (http://vaidulesmintys.blogspot.com/2009/06/namai-home.html), tik dal skirtumas tas, jog knygoje Žemei gresianti tragedija aprašoma iki galo, su visais padariniais.
Dar patiko man palyginimai su praeityje buvusiais pasaulio tvanais, apie kuriuos amžiams bėgant liko tik legendos ir jau nebe tikros žinios. Patiko ir daug ekologinių, klimato kaitos ir panašios informacijos pateikimas, tik, gaila, ne visuomet ją pilnai supratau.
Skaitant šiek tiek kliuvo rašymo stilius. Nežinau, ar jis toks ir paties rašytojo, ar tai vertėjo įtaka, bet kartais jis man atrodė pernelyg primityvus. Nuoroda, jog autorius taip pat rašo kino scenarijus, iš dalies paaiškina tokį stilių, knyga tikrai galėtų būti ir filmo scenarijus, gal ir be pakeitimų :)
Bet kokiu atveju rekomenduoju paskaityti, ypač tiems, kad įdomu tokie pusiau dokumentiniai skaitiniai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą