maži vaikų slenksčiai

Kažkaip pirmaisiai metais visi stengiasi paminėti kiekvieną vaikučio mėnesį: fotografuoja, rašo dienoraštį, perka tortą, rodo gydytojui... Kai atšvenčiamas tas stebuklingas pirmasis gimtadienis, "apžiūros", fotosesijos ir tie patys vizitai ženkliai retėja. Na, dar pusantrų metukų slenkstis kažkaip svarbus, o paskui jau laukiama dvejų metų... Mums, sakyčiau, labai svarbus ir artėjantis 1metų ir 9mėnesių slenkstis. Mes su Viliumi žengiame į naujus etapus:

1. Vilius mokosi kalbėti "mūsiškai"! Jau kokia trečia savaitė jis kartoja veik visus žodžius, kuriuos girdi :) Baisiai smagu :D Jis dabar kalba tokiu "savos" ir "mūsiškos" kalbos miksu. O sako daug žodžių, sunku ir išvardinti, bet man labai smagu, kai jis prisimena žmonių vardus, pvz. labai greitai išmoko savo mylimos tetos vardą ir kaskart kartoja jį su tokiu pasimėgavimu - Inga.... :) Ir pusbrolio vardą pamena - Ukas (Lukas :), kai pamato dviratį ar vaikus su krepšinio kamuoliu, dažnai jį prisimena. Dar pamena ir savo mažos draugės Liepos vardą, jį kartoja pastarąsias 3-4 dienas, krito į akį mergaitė ;)
Pats pradėjo sakyti skaniu, nemokiau :) Valgo savo mėgstamiausias uogas - šilauoges - ir vis kartoja "skaniu". O kai suvalgo, sako "tiušia" :))

Dabar daug kalba apie ėjimą - išeini, ateis, einiu. Žaidimų aikštelėj žaidė, staiga atsistojo ir sako "išeini". Klausiu "išeini?", linkteli galva ir eina... Oi, negaliu :D

Iš pradžių visi skraidantys objektai - bitės, musės, uodai, o ir skruzdės - buvo bi, dabar jau atskiria ir sako bitė, musė, odas. Tiesa, po begalinių peržiūrių kultinio filmuko apie bitę Mają, beveik visos bitės tapo Majomis, pamato lauke bitę ir šaukia Maja, Maja!

Iš tiesų, jau galime susikalbėti, kartais taip gražiai matosi, kaip vaikas stengiasi prisiminti reikiamus žodžius ir bando dėlioti juos į sakinį. Gražuma!

2. Vilius nebedaro ant puoduko :(((( Oi, kokia neviltis mane buvo apnikusi, na, bet dabar jau susitaikiau ir bandome mokytis iš naujo, kitaip. Po tų laikų, kai viską noriai darydavo ant puodo, atėjo laikas, kai tik kaku darė ten, dar ir pasakydavo, kai jau nori. Sisiu liko į kelnes ar sauskelnes. O dabar toks etapas, kai viskas į kelnes arba kitaip - ten, kur stovi (nes būna, kad stovi be kelnių ir daro tiesiai ant grindų :O). Pasiskaitinėjau pas Austėją (http://www.austėjosblogas.lt/ ) apie tuos reikalus, tai dabar bandau kitaip. Bandau aiškinti, kad kaku reikia dėti į puoduką, jam dar labai nepatinka plautis užpakalio, kai padaro į kelnes, tai dar irgi motyvas elgtis kitaip. Kokią savaitę tai buvo juodas kelnių plovimas, dabar jau jau vėl sako kaku, dėti, ir bėga į wc, tai tikiuosi, po truputį keisim padėtį :)

3. Mažinam pienuko atsigėrimų skaičių. Nusprendžiau, kad jau laikas mažinti šį malonumą, ir iš lėto artėti prie nutraukimo (gal rudenį). Tiesiog nebeduodu dieną, liko tik prieš miegą - tiek pietų, tiek naktinį. O dieną, kai prašo, siūlau atsigerti ko kito, jei nenori, tuomet sakau "ateik, mylu mylu padarysiu". Jis aišku, prieštarauja, ir toliau prašo, bet aš jį pasisodinu, apkabinu, paglostau, panašu, kad tiesiog pasibuvimo šalia reikia. Po kurio laiko užsimiršta ir nebeprašo. Po kelių dienų įnirtingo sakymo "ne", dieną jau beveik ir neprašo. Naktį dar geria, kokius 2-3 kartus (čia su rytiniu atsigėrimu), nors būna ir naktį, kartais neduodu, tai pareikalauja garsiai kelis kartus ir užmiega :) Priešmieginio pienuko gal neatsisakys taip lengvai, na, bet bandysim :)

4. Vilius nebežaidžia ant žemės. Jau kuris laikas. Kažkaip pastebėjau, kad įdienojus didžioji dalis jo žaislų būna ne ant žemės, kaip anksčiau, bet ant sofos ar kitų lovų. Žodžiu, vaikas persikėlė į žaidimą stovomis. Vis svarsčiau, kad reikia jam pritaikyto staliuko ir kėdutės, tik nerimavau, kad užlipęs ant jo nudribs, bet šiandien nusprendžiau važiuot ir nupirkt. Išmoks, ir to, kad nereikia šokinėt nuo stalų :)

5. Vis dažniau Vilius valgo prie mūsų stalo sėdėdamas ant mūsų kėdžių, o ne savo valgymo kėdutėj. Aišku, jam stalas beveik iki kaklo, bet jam vis tiek labiau taip patinka :) Spėju, kad patinka ir tai, jog pats gali užlipti ir nulipti nuo kėdės, kaip panorėjęs.

6. Pas! (pats) Tai vienas iš dažnesnių žodžių pastarosiomis dienomis. Viską darys pats. Kepurę pats dedasi (išmoko irgi pats), kojines pats NORI autis, į mašiną lipa pats, valgys pats, puodelį laikys ir gers pats ir t.t. Gal ir tas kaku darymas ten, kuri JIS nori, yra dalis to "pats" pasireiškimo. O tiesa, naktį jis irgi dažniausiai jau pats įlipa pas mane į lovą :) Kartą nubudau, žiūriu vaikas miega šalia, neužklotas, jo kaldrytė pas jį lovytėj, žaisliukas irgi. Supratau, kad aš tiesiog negirdėjau, kaip jis nubudo, pats išlipo iš lovytės (mes eame padarę tokią angą tarp tų strypelių) ir atsigulė šalia. Dabar ir dažniau taip nutinka.

Taigi, net 6 slenksčiai peržengti :)

Su teta Inga

Tualetiniai skaitiniai :)

Mažasis knygų mylėtojas

Vilius ir Vilniaus panorama

Vilius valgo pas