Šiuo metu Viliui "koalos" etapas - nenulipa man nuo rankų, vaikšto iš paskos, nepaleidžia nei sekundei, o jei pasitraukiu iš jo regėjimo lauko-baisiausia neviltis ir klyksmas... Iš pradžių nesupratau, kad jam čia taip labai reikia mamos, bet vakariniai verkimai ir klykimai davė suprasti, kad vaikui šiuo metu ypatingai reikia mamos. Gal trūksta saugumo (tik nesuprantu kodėl...), gal kaupia energija kokiam naujam vystymosi etapui?.. Net juokais pavadinau save "sterbline mama" :))))))
O vakarai tai buvo įdomūs-nakčiai užmiega gražiai lovytėj, o paskui kai tik prabunda po kokios valandos ar dviejų, verkia tol, kol negauna krūties, o paskui verkia, jei paguldau atgal į lovytę. Tad ir man tekdavo eiti miegoti, nes nurimdavo tik, kai aš gulėdavau šalia. O palikti vieną didelėj lovoj nedrįsdavau, nes jos migravimas per miegus gali baigtis stačia galva žemyn nuo lovos.
Na, vakarai kiek aprimo nuo vakar, gal ir aš aprimau... Turėjau gi bilietus į Whitesnake koncertą rytdienai, bet visi šitie vakaro kadriliai privertė suabejoti, ar su kuo kitu pavyks Viliukui nurimti, tad ir atidaviau savąjį bilietą draugui. Žinoma, gaila. Ne tiek paties koncerto, kiek galimybės išeiti dviese su Tomu...
O dienomis ir toliau Vilius kaip yo-yo žaisliukas - tai gražiai žaidžia ant žemės, tai jau ant rankų prašosi. Ir įdomu tai, kad neužtenka tik pvz. atsisėsti man ant kelių, reikia būtinai galvyte prisiglausti prie krūtinės :) Ir tėtis, kuris iki šiol buvo visai geras draugas, jau nebepadeda, neužtenka, kad jis pakeltų ant rankų, net jei aš ir stoviu visai šalia...
Tai ir nežinau, ar čia aš kokią klaidą padariau, ar tiesiog vaikui toks etapas. Tikiuosi, kad pastarasis variantas :)
1 komentaras:
Manau, kad jei ir padarei kokią klaidą, tai vienintelis kelias - duoti, ko jam reikia. Dėmesio ir artumos. Bet šiaip gal būti ir daug priežasčių, tarp kurių dažnos dantų dygimas, naujų įgūdžių mokymasis, o taip pat mokymasis atsiskirti nuo mamos - nueiti, bet grįžus ją rasti kur buvusią. Ir vaikas turi kontroliuoti tą procesą ;)
Rašyti komentarą