Lai lai lai....laaaaaimė :)

Prieš savaitę su Vilium atnaujinom teatrų lankymo sezoną - žiūrėjom Cezario Graužinio teatro spektaklį "Lai lai lai". Nors spektaklio pradžios reikėjo gerokai palaukti (vėlavo apie 20min.), bet vaizdas buvo smagus ir vertas dėmesio. Buvo smagu stebėti ir vaizdą ant scenos, ir Viliaus reakcijas į spektaklio eigą, - atidžiai sekė aktorių veiksmus ir dažnai šypsojosi :)

Spektaklis iš esmės labai minimalistinis ir paprastas: beveik nėra dekoracijų, aktoriai apsirengę paprastais juodais rūbais, naudojamos tik detalės, pabrėžiančios vieną ar kitą personažą. O tie personažai tai tokie abstraktūs: Dievas, velnias, žemė, vanduo, vėjas, ugnis, akmuo, perkūnas, laimė... Spektaklyje siekiama vaikams suprantamu būdu paaiškinti, kas yra ir kaip atsirado žemė, vanduo, vėjas ir t.t. Mano vertinimu tai visai vykęs bandymas :) Viliui, panašu, irgi patiko spektaklis, tačiau pabaigoje geros aktorių užmačios sugadino mano vaikinui nuotaiką: aktoriai kvietė vaikus ateiti ir pakilnoti "akmenis" (iš kažko labai lengvo pagaminti), paliesti "ugnį" (raudonos spalvos skarelė) ir pan. Bet Viliui niekaip nepavyko paimti į rankas akmenio, nes vaikų buvo kelis kartus daugiau nei tų akmenų, o kadangi Vilius nėra iš tų, kurie lipa per galvas, kad tik pasiektų savo, tai ir liko be nieko... Baisiausiai susinervino, ir visą bliaunantį teko išvesti iš salės :( O paskui jau ir nepavyko prikalbinti nueiti dar kartą tų akmenų paieškot. Tai jeigu klaustumėt Viliaus, spektaklis jam nepatiko... :)