Dvi savaitės po paskutinio įrašo. Ledai pradėjo judėti, šiek tiek. Šiandien buvo antrasis reikšmingas įvykis :) Buvau pokalbyje. Medicinos paslaugas teikiančioje įmonėje. Gerai žinomoj, gan prabangioj ir brangioj :) Ieško jie personalo vadovo. Surizikavau, nusiunčiau savo duomenis. O jie surizikavo ir pakvietė mane pasikalbėti. Išties surizikavo, nes dabar pažersiu pavyzdžių "kaip nereikėtų elgtis, kai ieškai naujo darbuotojo" :) Atėjau 5min. anksčiau, prisistačiau. Laukiau apie 15-20min. kol kas nors ateis. Būtent - kas nors, nes kai skambino nepasakė, pas ką kreiptis (o vertėtų!). Nežinau, ar čia man taip "sekasi", ar čia kokia nauja mada - versti laukti kandidatus?... Du pokalbiai - du vėlavimai iš įmonės pusės. Pasakysiu kaip kokia senė, bet, kai aš dirbau su personalo atranka, tai vėluodavau pas žmogų daugiausiai 5min. O vadovų niekad neatrinkinėjau... Taigi, grįžtu prie šiandienos. Nusivedė mane į kambarėlį, pasakė, kad turėjo būti ir generalinė direktorė, bet skubiai išvyko susitikti su ...., tad nebus. Mergina (jauna moteris) neprisistatė, nei vardo, nei pareigų. Pasakė, kad perduos viską, ką pasakysiu direktorei (kaip per kokį teismą - viskas, ką pasakysite, gali būti panaudota prieš jus! :))). Tada pateikė man kokius 4 ar 5 klausimus, iš karto visus. Jei atvirai - sutrikau, kas yra natūralu, nes nebežinojau, į kurį klausimą atsakyti pirmiausia. Bandžiau pasakoti apie save, dėlioti kažkokius akcentus, bet labai sunku tai daryti, kai nebuvo pateikta normalaus klausimo. Tikriausiai pirmą kartą taip ruošiausi pokalbiui iš anksto: susirašiau ant lapo man rūpimus klausimus apie įmonę, personalo valdymo situaciją ir t.t. Tačiau negalėjau jų pateikti, nes mergina neatrodė pajėgi atsakyti. Buvo akivaizdu, jog ji nepasiruošusi ir nelabai žino, ko klausti ar kaip klausti. Iš jos papasakotų nuotrupų supratau, kad nenorėčiau ten dirbti (ar taip turėtų dirbti personalo ieškantis darbuotojas?...). Išėjau kiek susierzinusi ir nusivylusi. Iš tiesų, mane tikrai labai erzina personalo atrankų darbuotojai, kurie savo darbą atlieka bet kaip.
Nors šiandienos rezultatas toks pasvilęs, vis tik laikas nenuėjo veltui: susipažinui, pasiruoštus klausimus galėsiu pritaikyti kituose pokalbiuose (kurių tikiuosi dar bus :)).
O dabar laikas statistikai :)
- 4 savaitės - tiek praėjo nuo paskutinės statistikos paskaičiavimo; nuo spalio 9d. iki lapkričio 3d.
- 12 - tiek CV ir motyvacinių laiškų išsiųsta (2 - pagal skelbimus, 8 - konsultacinėms įmonėms į duomenų bazes, 1 - konsultavimo įmonei, bet dėl darbo pas juos, su draugės rekomendacija, 1 - įmonei per konsultacinę).
- aplikuota į personalo valdymo poziciją - 2 kartus, į kitas pozicijas - 1 kartą, visa kita - į duomenų bazes.
- gauta atgalinio ryšio:
1 laiškas, jog mane kvies į pokalbį, tik atranka nusikelia į metų pabaigą,
1 skambutis - kvietimas į pokalbį,
1 žodinis pasvarstymas, jog tikriausiai mane kvies į pokalbį :).
Suplanuotų veiksmų rezultatai:
- pakeista CV forma iš Europass į paprastą (nežinau, ar nuo to kas nors pasikeitė...)
- skelbimai sekami kasdien
- savanoriška veikla užsiimama :)
Tolesni veiksmai:
- toliau sekti skelbimus;
- peržiūrėti informaciją apie galimybes dirbti laikinai ar projektų metu (čia draugė mestelėjo vieną idėją)
- toliau darbuotis savanoriškai (iš tiesų - labai smagu, nes turiu galimybę kurti, galvoti, ieškoti...)
Vilties neprarandu, anaiptol! Kažkurią akimirką supratau, kad tikriausiai turiu išlaukti, kažko, kažkodėl. Nes vis man pasako, kad palaukčiau. Po vieno pokalbio pasakė, kad reikės palaukti, kol paaiškės, ar aš jiems reikalinga/įdomi. Vienas laiškas pranešė, kad reikės palaukti - atranka nukeliama bent mėnesiui. Draugės rekomenduota įmonė pranešė, kad visi išvykę ir galės pasikviesti pokalbiui tik po dviejų savaičių. Tad aš ir laukiu :) Ir priimu šį laiką kaip dovaną man. Einu į kursus , savanoriškai ką nors nuveikiu dviejose organizacijose, skaitau knygas, na, ir - rašau blogą :)
3 komentarai:
Ir gerai darai, kad lauki, nes per prievarta nieko gero nepadarysi. Kai ateina tikrasis laikas, tada viskas klostosi savaime tinkama linkme.
Kantrybes laukiant ir sekmes!
Ziuriu, cia labai madinga versti pretendentus laukti. drauge irgi sake, kad lauke puse valandos! Bet cia gi paprasciausias nemandagumas. nezinau, tu geriau kaip specialiste zinai, bet cia gal ziuri, ar labai nori pas juos dirbti, kad lauki, ar tiesiog nori tave isvesti is kantrybes, tada jau pulti?
o man tai tiesiog noretusi atsistori ir iseiti, nes tai nepagarbva zmogui ir as nenoreciau dirbti imoneje, kurioje as nebusiu gerbiama. va
o kol lauki, atvaziuok i svecius, paplepet :)
Lina, aš tuos vertimus laukti vertinu kaip ir tu - kaip paprasčiausią nemandagumą. O jeigu tai naudojama kaip būdas suerzinti kandidatą ir stebėti jo reakciją, tai mano akimis jis labai jau netikęs :) Suerzinti ar sunervinti galima ir kitaip ;) Man žinok irgi norėjosi abu kartus apsisukti ir išeiti. Bet pirmą kartą tai manęs labai atsiprašinėjo ir šiaip, kažkaip radau pateisinimų, nors... vienareikšmiškai jautiesi labai nemaloniai.
Į svečius tai mielai užsukčiau, susisieksim :)
Rašyti komentarą