Viena pusiau dirbančios mamos diena ARBA Kaip sukasi voverė rate

Savaitės pradžia. Pirmadienis. "Priduodu" vaiką į darželį, o pati lekiu "tvarkyti reikalų". Dienos darbų sąrašas netrumpas, tad lekiu į Ligonių kasas - "prisiduoti" kaip mažametį auginanti pilietė ir dar dirbanti su individualios veiklos pažymėjimu, kad nereikėtų kas mėnesį mokėti tų privalomų 72 lt. Ir ką - pasirodo neužtenka tik mano vairuotojo pažymėjimo! Reikia ir paso. Mat jų duomenų bazė dar ne tokia pažengusi, kad surastų žmogų pagal asmens kodą.... Rrrr, be komentarų (nors aš aišku irgi optimistė! :)) Sėdu į mašiną ir galvoju kurį dienos darbą daryti toliau. Tada suvokiu, kad jeigu dabar šitą reikaliuką paliksiu neužbaigtą, tai jis tęsis man kaip kokia uodega ilgai ilgai. Tad minu greičio pedalą ir lekiu namo - pasiimti paso :) Grįžusi atgal į LK užtrunku tik kokią 1 minutę!!! Bet jau galiu tęsti toliau darbų sąrašu. O jame buvo ne tik darbiniai darbai, buvo ir tokie asmeniniai darbai :) , kaip pvz. - nupirkti draugei dovaną mergvakariui, užsakyti tai pačiai draugei dovaną vestuvėms, pasidairyti kokių naujų rudeninių batų sau... Trumpai tariant, kadangi praeitas dvi savaites intensyviai dirbau ir važinėjau po Lietuvos miestus, tai naują savaitę pradėjau totaliu atsipalaidavimu nuo darbinių darbų!!! (ne į gerą , ne į gerą...). Ir ... pamečiau galvą! Besidairydama parduotuvėse sulaukiau skambučio ir supratau, kad pamiršau atlikti svarbų darbą (darbinį)! Oooooi, kaip nesmagu (LABAI nemėgstu pamiršti savo darbinius įsipareigojimus). Užlindusi gatvėje už kampo, kur mažiau triukšmo, puolu skambinti į Šilutės rajono savivaldybę tvarkyti tą svarbų reikalą, ir mano telefonas kaip tik tuo metu nusprendžia pranešti, kad jo baterija išseko... Bet reikalai spėja pajudėti. Aš lekiu užsakinėti vestuvinę dovaną savo draugei (labai simbolinę - austinę juostą su jos ir jo vardais), o mane lydi "verkiantis" telefonas, - išjungti negaliu, nes laukiu skambučio :) Rytas, prasidėjęs kaip beprotiškas tik valandėlei mane buvo palikęs ramybėje, o dabar ir vėl įtraukė į tą chaotišką skubėjimą... Vargais negalais išsirenku gražiausią juostą, sulaukiu neigiamo atsakymo mano tvarkomu reikalu, ir lekiu namo - kad pakraučiau telefoną bei išgaučiau teigiamą atsakymą ir taip pabaigčiau tuos darbinius reikalus su Šilute :) Jaučiuosi kaip voverė rate - ne laiku iššokusi pailsėti ir greitai ir be skrupulų sugrąžinta į jį atgal :) Namuose aptinku ramybės giją ir be streso sutvarkau visus likusius darbus. Tada bėgu pasiimti Viliuko iš darželio, ir tada jau greitai ruošiuosi Knygių vakarui naujai įsteigtame Prieraišios tėvystės centre. Vilius vis paprašo, kad pasiimčiau jį į savo darbą, tai ir pranešu, kad šį vakarą jis eis su manimi į mano "darbą". Nors Knygių vakarai tikrai nėra mano darbas, o tik planuojama savanoriška veikla, bet vaikui daug maloniau žinoti, kad kartais jis gali eiti su mama į darbą :) Pirmajame bandomajame Knygių vakare užsibūname, nors esame tik trys mamos ir du vaikučiai :) Namo grįžtame su tamsa. Ilga voverės diena, bet smagi ir vaisinga, jaučiuosi gavusi gardų riešutėlį :)