Šmaikštuolis pleputis

Sėdėjau su Vilium kambary, paskui atsistojau ir išėjau į virtuvę. Girdžiu jis kažką pukšėdamas daro, pažiūriu iš virtuvės - o jis iki liemens palindęs po sofa kažko ieško.

- Viliau, ko tu ten ieškai?

Jis išlenda, atsisuka į mane, kelias akimirkas pažiūri ir sako:

- Tavęs !

Ir šypsosi :)

***

Kartą, kai Vilius nesitvarkė savo žaislų, jam papasakojau, kad naktį gali ateiti pelytė ir išsinešti jo ant grindų paliktus žaislus. Tai vis prisibijodamas, kad ta pelytė nenugvelbtų jo mašinyčių, vakare susitvarko. Vieną vakarą Vilius jau guli lovoj, šviesą jau išjungėm, sėdžiu šalia. Jis ir klausia:

- O pelytė nepaims mano mašinos?

- Nepaims. Tu šiandien viską gražiai susitvarkei. Paima tik tada, kai palieki žaislą numestą ant grindų.

- O ką ji daro su tuo žaislu?

- Na, gal žaidžia pati, arba atiduoda vaikam, kurie neturi daug žaisliukų.

- Kodėl?

- Yra vaikučių, kurių tėveliai neturi daug pinigėlių, ir negali nupirkti daug įvairių žaislų, todėl pelytė atiduos jiems.

Kelias akimirkas tyla (virškina informaciją :)), o tada:

- Tai jiems reikia į banką!

- !!!!!!!????? (vos nenuvirtau nuo lovos :))

Paksui išsiaiškinau, kad darželyje jie žaidė parduotuvę (mokėsi pirkti ir parduoti daržoves iri duonos gaminius :)) ir turėjo banką, iš kurio imdavo pinigėlių!

***

Vilius nemėgsta pasakoti, kaip jam sekėsi darželyje, jei klausiu iš karto po darželio. Ir šiaip nelabai pasakoja, jei aš klausiu. Bet štai vakare, kai pasakos perskaitytos ir šviesos jau išjungtos, ir aš pasėdžiu, kol jis užmigs, jam užeina noras pasidalinti, tuomet sako:

- Mama, aš noriu papasakoti savo nuotykius.

Tada jau atsidaro :) O aš kantriai klausau ir labai džiaugiuosi, kad dalinasi, net jei ir ne viską suprantu iš jo minčių eigos :)