Kas būdinga 1-2m. amžiaus vaikui?
Vaikai įgyja tai, ko jiems reikia siekiant tapti savarankiškais: išmoksta vaikščioti ir pradeda kalbėti. Vos išmokę vaikščioti, vaikai tai praktikuoja nuolat, ir šis jų gebėjimas tobulėja labai greitai, pereidamas į bėgiojimą, laipiojimą ant sofų, o vėliau ir ant virtuvės spintelių :) Išmokę pasiekti daiktus, jie tobulina ir manipuliavimo jais įgūdžius. Viskas, ką galima pasiekti, siekiama, sukama, atidaroma, paspaudžiama ir t.t. Vaikas pradeda naudoti verbalinę ir kūno kalbą, siekdamas išreikšti savo poreikius. Vaikiška kalba tuo pat metu yra ir smagi, ir varanti į neviltį, nes gana dažnai tėvams tenka spėlioti ką gi reiškia tas „da-bū“? Vaikai mąsto, tačiau ne logiškai. 1 metų vaikas pirma daro, tik paskui ateina mintis. 2-metis jau gali įvertinti aplinką ir sugalvoti ką darys prieš patį veiksmą. Tačiau labai svarbu atminti – vaiko noras daryti yra kur kas stipresnis už norą daryti tai sėkmingai!
Per antruosius metus išryškėja vaiko charakteris. Vaikai įgyja tokius epitetus kaip velniūkštis, užsispyręs, atsargus, išdaigininkas ir pan.
Patarimai tėvams:
* Kai vaikas pradeda imti daiktus, įveskite skirtingus terminus: „galima liesti/imti“, „negalima imti“, „švelniai“ (veidai, gyvūnai), „vienu pirštu“, „karšta“ ir pan. Ir parodykite vaikui , kaip tai daryti.
* Gerbkite mažuosius griebėjus. Negriebkite vaiko pasigriebtą daiktą. Tai yra socialiai nepriimtina, nesvarbu kokios būtų to priežastys. Ir tai taip pat blogas auklėjimas-jūs savo elgesiu kaip tik mokote to, ką žodžiu draudžiate-griebti. Jaunesniam vaikui pakaks nukreipti dėmesį į kitą daiktą, veiklą. Vyresniam gali prireikti skirti daugiau laiko-apžiūrėti jo paimtą daiktą, jį išbandyti ir tuomet drauge padėti į saugią vietą.
* Galvokite kaip vaikas! Vaikai pridaro aibes dalykų, kurie yra nemalonūs suaugusiems, tačiau jie negalvoja taip kaip mes. Jei jūsų 2-metė darbuojasi prie kriauklės, negalvokite, jog turėsite daug valymo, geriau mintis nukreipkite, jog tai yra smagu. Prisiminkite, jog tuo pat metu ji tyrinėja ir mokosi, ir greičiausiai po keletos minučių pereis prie kitos veiklos.
Kalbėjimas su mažaisiais: ką jie supranta, ir ko ne?
Pirmiausia – jeigu jūs įsivaizduojate, kiek supranta jūsų mažasis, padvigubinkite tai ir žinosite, kiek jis supranta iš tiesų.
Ø 15mėn. vaikas supranta vieno žingsnio komandas (atnešk kamuolį); 2 metų – 2 žingsnių (surask savo batus ir atnešk juos man);
Ø iki 18mėn. retai paklūsta verbaliems draudimams, nebent jie yra lydimi veiksmo, t.y. sakydamas, jog negalima tampyti katės už uodegos, jūs nueinate iki vaiko, ištraukiate uodegą iš jo rankų, ir parodote, kaip švelniai glostyti; 2 metų-jau gali paklusti žodinėm komandom;
Ø 1 metų vaikas supranta, kad NE arba STOP reiškia, jog reikia nustoti daryti tai, ką darė. Paaiškinimų, kodėl, gal dar ir nesupranta, bet paaiškinti reikia, tik trumpai ir paprastai.
Ø Maži vaikai nemoka apibendrinti! Jeigu jis žino, kad jūsų virtuvėj orkaitė būna karšta, tai nebūtinai šias žinias pritaikys ir močiutės virtuvėje.
Ø 18-24mėn. vaikas dar mažai pasako, tačiau supranta viską. Svarbu – įvardinkite, ką ketinate daryti iki savo veiksmų pradžios (dabar pakeisiu tau sauskelnes, dabar eisime persirengti ir pan.);
Ø 18-24mėn. vaikai pradeda mąstyti prieš veiksmą. Kiek nuosekliai tai daro priklauso nuo vaiko temperamento.
Patarimai tėvams:
* Vaikai eina 2 žingsnius į priekį ir vieną atgal vystymosi eigoje. Kai jie eina į priekį, tikėkitės auklėjimo problemų, nes jie išgyvena nerimą eksperimentuodami. Be to, tikėkitės ramybės po audros J Stebėkite, kokiame etape yra jūsų vaikas, ir suteikite jam tai, ko reikia pagal jo poreikius – galbūt daugiau laisvės veikti vienam, o gal artumo ir šilumos. Jei tėvų elgesys neatitinka vaiko poreikių, auklėjimo problemų tik padaugėja.
* Gerbkite negatyvius etapus. Nepriimkite vaiko elgesio asmeniškai, nors ir kaip kartais būna sunku.
* Planuokite. Auklėjimo problemos kyla ne tik, kai vaikas pereina vystymosi etapus, bet ir kai šeimoje vyksta didesni pokyčiai (persikraustymas, naujo vaikelio atėjimas, darželio pakeitimas ir pan.).
* Tai, kas yra „normalu“ vystymos etapui, nebūtinai yra priimtina jūsų namuose. Pvz. jūs galite netoleruoti muštynių tarp brolių, net jei tai ir būdinga jų amžiaus vaikams. Ne tik jūs mokotės gyventi su savo augančiu vaiku, bet ir vaikas mokosi gyventi su jumis – savo tėvais.
Vaiko elgesio nukreipimas
Pirmieji žingsniai auklėjant vaiką yra atkreipti dėmesį į vaiko emocinius poreikius ir suprasti jo vystymosi etapą. Būkite realistiški – maži vaikai yra labai smalsūs, užsidegę ir užsispyrę!
Elgesio nukreipimo būdai:
* Pasiūlyti kitą veiklą (eiti į lauką, žaisti kamuoliu, piešti ir t.t.) . Atminkite, - siūlykite tai, ką tuo metu galėsite su vaiku patys ir nuveikti! 14-18mėn. vaikai reikalauja labai daug enegijos juos prižiūrėti. Nuo 18mėn. jau galima pasakyti „Ne dabar. Vėliau“.
* Nustatyti ribas. Be ribų vaikams pasaulis per daug baugus. Sveikos frustracijos dozės yra naudingos, tokiu būdu jis ne tik išmoksta, jog gauti gali ne viską ko užsigeidžia, bet ir vystosi. Susidurdamas su nepasitenkinimu, vaikas iš naudoja savo potencialą ir tokiu būdu auga, vystosi.
* Būkite atsakingi už savo vaikus, bet nesiekite juos kontroliuoti. Savo balsu ir veiksmais parodykite, jog esate suaugę ir jog jie gali jumis kliautis pažindindamiesi su pasauliu, gali grįžti į saugią aplinką.
Sukurkite struktūrą
Sutvarkykite savo namų aplinką taip, kad vaikas galėtų saugiai ją tyrinėti. Suteikite vaikui vietą ir daiktų, kurie būtų jo ir jis galėtų su jais žaisti.
Patarimai tėvams:
* Pritaikykite savo dieną prie vaiko dienos. Tai lengviau nei pakeisti vaiko būdą.
- kai apsiperkate, vaikas ir jūs turite būti pailsėję, sotūs, ir turėkite paruošę užkandžių, kad vaiką kiek nukreiptumėt nuo pilnų maisto lentynų; pasiruoškite, kad tai truks dvigubai ilgiau; būkite geros nuotaikos ir turėkite trumpą pirkinių sąrašą J
- planuokite į priekį. Svarbius darbus planuokite „lengvuoju“ vaiko metu, „sunkiuoju“ geriau likite namuose.
- Numatykite vaiko nuotaikas. Patekite valgį ir užkandžius dar prieš susierzinant vaikui.
- Išlaikykite reguliarias rutinas. Jūs neturite vergauti dienotvarkei, bet vaikams būtinas žinojimas, kas vyks toliau (pirmiausia nusiprausiame ir apsirengiame, tuomet pusryčiai, tuomet žaidžiame ir pan.).
* Pritaikykite vaiką prie savo dienos. Jei reikia tvarkyti svarbius reikalus kartu su vaiku, užtikrinkite, jog jis pailsėjęs, sotus ir gavęs pakankamai jūsų dėmesio. Apgalvokite žaidimų vietas, laiką bei draugus, kokie tinkamiausi jūsų vaikui.
* Užimkite nuobodžiaujantį vaiką. 14-18mėn. Vaikui jūs vis dar labai reikalingi. Vėliau jis vis labiau gebės užimti pats save.
Savidrausmės dalis yra gebėjimas žaisti vienam. Iki 18mėn. vaikas žaidžia vienas tik trumpus periodus vis pasitikrindamas su mama. Prieraišūs vaikai gali norėti jausti/ liesti mamą beveik nuolat. Tai normalu ir sveika. 14-18mėn. Vaikas labai „sunkus“ mamoms – jau nori daug ką daryti, bet reikalauja mamos dalyvavimo. 18-24mėn. vaikai kuria atstumą ir mokosi tapti atskiru asmeniu.
Perėjimas nuo „mes“ prie „aš ir mama“
Kokio elgesio galite tikėtis, kai jūsų vaikas atsiskiria nuo mamos?
Ø Prieštaringumas. Vaikui reikia ir jis nori atsiskirti, tačiau jis nežino, kaip greitai ir kaip toli. Vaikas nuolat tikrina, koks yra komfortiškas atstumas tarp jūsų ir jo. Vaikas tampa kaip yo-yo žaisliukas: tai ant žemės, tai ant rankų. Jei jūs būsite atsipalaidavęs, ramus, to net dorai nepastebėsite, tačiau jei nuobodžiaujate, skubate ar esate suirzęs, tai toks elgesys jus išves iš proto!..
Ø Nepažįstamųjų baimė. Dažniausiai vaikai į juos reaguoja pagal jūsų reakciją.
Ø Atsiskyrimo nerimas. Kai vaikas patenka į nežinomą situaciją, jam reikia suderinti norą susipažinti su situaciją ir likti prisirišusiu prie pažįstamo žmogaus. Todėl vaikai iš karto prisiglaudžia prie mamų, kai patenka į nepažįstamą situaciją. Prieraiši tėvystė padeda vaikams suderinti šiuos du poreikius – norą ištirti, susipažinti ir norą likti šalia. Nesaugiai prisirišę vaikai turi sunkumų suderinti šiuos poreikius. Jie arba ištisai lieka prie mamos, arba visai pasitraukia ir nuo mamos, ir iš situacijos.
Ø Pykčio priepuoliai. Pykčio priepuoliai yra natūralus rezultatas vaikui suprantant ir patiriant, jog ne viskas ko jis norėtų gauti yra pasiekiama ir jog jis nėra visagalis. Svarbu ne tik taip sutvarkyti aplinką, kad sumažėtų tokių pykčio proveržių, bet ir leisti vaikui išreikšti jausmus.
Ø Nepaklusnumas. Prieštaraudami vaikai dažniausiai išreiškia tai, jog jie nenori kažko daryti, o ne tai, jog nedarys. Paprastai vaikas gali pasakyti 2-3 kartus „Ne“, kol galiausiai pasakys „Gerai“. Arba jis eksperimentuoja: „Kas bus, jeigu pasakysiu Ne?“Apie 2 metus tėvai tikrai išgirs tvirtą „Ne“, tačiau svarbu, kad jie nepriimtų to kaip grėsmės jų autoritetui. Tai yra vystymosi etapas, kurį vaikas turi pereiti, taip pat ir tėvai.
Kaip padėti vaikui atsiskirti?
* Nuo 9mėn. pradėkite žaisti slėpynių ar panašių žaidimų, kad vaikas pradėtų mokytis, jog jūs esate net ir tuomet, kai jis jūsų nemato.
* Geriausia yra, kai atsiskiria vaikas, o ne mama nuo vaiko. Ir kai tai vyksta palaipsniui, kyla mažiau auklėjimo problemų.
* Išeikite tinkamai. Informuokite vaiką, kad ruošiatės išeiti (į kitą kambarį, iš namų, į darbą ir t.t.). Niekada neapgaudinėkite vaiko, nes tuomet jis nebepasitikės jumis.
* Palengvinkite atsiskyrimą. Vaikai patys tampa savarankiški, tai nėra jūsų darbas, tačiau jūs galite pagelbėti sukurdami tinkamą aplinka. Jūs esate kaip batarėjų kroviklis , pas kurį vaikas nuolat sugrįžta emociškai pasikrauti.
* Palaikykite kontaktą balsu. Kai jūs esate kitoje patalpoje, ar vaikas žaidžia kitame kambaryje, nebūtina iš karto bėgti pas jį, kai girdite, jog jam kažkas nesiseka. Kalbėkite su juo, sakykite, jog ateisite ir pan.
* Jei vaikas staiga tampa jautrus jūsų išėjimui, kūrybiškai stenkitės išlikti laiminga ir patenkinta, nepalikdama vaiko. Jūsų jaučiamas poreikis išeiti nebūtinai reiškia, kad būtinas pats išėjimas iš namų, gali būti, jog jums tiesiog reikia labiau pasirūpinti savimi.
* Suteikite pagalbą per atstumą. Jei vaikas „įstrigo“ savo žaidime, nebūtina iš karto eiti pas jį ir padėti, gali pakakati ir žodinio paskatinimo.
* Stebėkite atsiskyrimo streso ženklus. Jei vaikas pradeda nuolat ant jūsų lipti, suteikite jam dėmesio tiek, kiek reikia, ir pagalvokite, kodėl jis taip elgiasi.
* Tiesiog pabūkite kartu su vaiku, leiskite vaikui pasėdėti ant kelių, kalbėti ar žaisti.
* Paskatinkite ryšius su kitais suaugusiais, kad vaikas išmoktų, jog gali pasitikėti ir kitais suaugusiais, ne tik jumis ar tėčiu.
Nuo 2 iki 3 metų
Didžiausi pasikeitimai šiame amžiuje yra kalba – vaikas supranta beveik viską kas jam sakoma, ir išreikšti save gali kur kas geriau. Dvipusis komunikavimas įgauna pagreitį, ir tai palengvina auklėjimą. Kalba leidžia 2-mečiui naudotis suaugusiųjų įrankiu savo naudai ir todėl jis ima jaustis „dideliu“.
Ø 2-metis pradeda suvokti savo galią ir įtaką šeimoje. Jis jau labiau kontroliuoja savo namų aplinką, pažįsta ją ir jaučiasi karaliumi.
Ø Išankstiniai priminimai. 2-mečiai taip įsijaučia į savo veiklą ir savo dientovarkę, jog sunkiai sutinka ją keisti. Todėl gerbdami jų įsitraukimą, įspėkite bent keletą kartų apie pasikeitimus iš anksto.
Ø Ritualai ir rutinos 2 ir 3-mečiai juos mėgsta, jie turi suformavę asociacijas, kurios padeda suvokti pasaulį. Stenkitės įprastinių dalykų nekeisti, nes tai gali sukelti protestą (jei ryte pieną geria iš puodelio, tai nesiūlykite gerti iš stiklinės ).
Ø Tvarka namuose. Šio amžiaus vaikai geriau elgiasi tvarkinguose namuose. Pasirinkite žaislų lentynas, o ne dėžes, tuomet vaikui bus lengviau pasirinkti kuo jis nori žaisti. Chaosas namuose sutrikdo vaikus ir nepadeda jiems tvarkytis jų gyvenimo. 3-mečiai jau atsimena, kur yra daiktų vietos namuose, tad galima tai ugdyti.
Ø Socialinis gyvenimas. Vaikų užduotis yra išmokti žaisti su kitais vaikais. Jūsų-parinkti tinkamus draugus ir vietas (žaidimų aikšteles, darželius, ugdymo įstaigas).
Ø Mandagumas. 2 ir 3-mečiai jau pasirengę mokytis mandagumo manierų. Tikrasis supratimas apie pasidalinimą ir mandagumą atsiranda tuomet, kai įsijaučiama į kitą žmogų ir gerbiama jo nuomonė, šis supratimo lygis atsiranda tik apie 5-us metus. Iki 5 metų vaikai mąsto konkrečiai, nemoka apibendrinti, todėl sakyti „ačiū“ gali tik jei jūs duodate ką nos, bet ne jūsų draugė. Tačiau jau ir šiame amžiuje galima pradėti mokyti manierų, tokiu būdu vėliau jos jau bus pažįstamos vaikui.
Ø „Aš pats“. Tikėkitės tokio savarankiškumo bumo amžiuje tarp 2 ir 3 metų. Pasinaudokite tuo norėdami ugdyti atsakomybę. Kai tik galite, suteikti vaikui tiek laiko, kiek jam reikia pasiekti galutinį rezultatą (kol galiausiai apsiaus batą ar apsirengs striukę). Tuomet, kai iš tikrųjų skubėsite, galėsite pasakyti, kad šįkart aprengs mama.
Auklėjimas tampa lengvesnis
Su 3-mečiais lengviau gyventi: jie jau gali kalbėti, juos galima pasiimti apsipirkti ir netgi tai gali būti smagu! 3-mečiai gali būti labai geri vaikai, mat visi 2-mečių „ne“ tampa 3-mečių „taip“. 2-mečiai mano, jog jų „reikalai“ yra patys svarbiausi, 3-mečiai jau atsižvelgia ir į kitų poreikius. Galite tikėtis, jog 3-metis ateis, kai pašauktas, padės žaislus, kai paprašytas ir bendrai bus linkęs pamaloninti. Tačiau šie pasikeitimai neatsiras per naktį.
Ø Internalizavimas. Vaikai tarp 2-3 metų pradeda įsisąmoninti ir atsiminti tai, ką jūs sakote. Iki 2 metų draudimus teks kartoti vėl ir vėl.
Ø Pasidalinimas emocijomis. 3-metis jau nėra toks egocentriškas ir suvokia, jog aplinkui yra žmonės, tokie patys svarbūs, kaip ir jis. Tai gali būti ir privalumu, ir trūkumu auklėjant. Kai 2-mečiai tik pastebi tėvų emocijas, 3-mečiai įsitraukia į jas. 3-mečiai tampa labiau patenkinti savimi, jie pradeda save girti.
Ø Namų taisyklės. 3-metis supranta namų taisykles ir pasekmes už jų sulaužymą. Jie pradeda įsisavinti tėvų vertybes. Jau galite vaikams paaiškinti, kodėl kažko negalima daryti, tačiau per daug nesitikėkite, nes jie dar nesupras kas yra teisinga ar klaidinga. Auklėjimas šiame amžiuje remiasi sąlygojimu, jog tam tikras elgesys sukels tam tikras pasekmes.
Ø Pasirinkimai! 3-mečiai dievina pasirinkimus. Įtraukimas jų į pasirinkimo procesą leidžia jiems jaustis svarbiais ir labiau linkusiais bendradarbiauti. Geriausia vaikams siūlyti 2 variantus.
Ø Laki vaizduotė. Šiame amžiuje vaikai daug laiko praleidžia ką nors vaidindami savo vaziduotėje sukurtame žaidime. Gebėjimas gyventi susikurtame pasaulyje padeda vaikams susipažinti su tikruoju. Įsitraukite į vaiko žaidimą, tai puikus būdas pažinti tai, kas vyksta jūsų vaiko galvoje. Pasinaudokite vaiko vaizduote siekdami jo bendradarbiavimo. Leiskite vaikams gyventi vaizduotės pasaulyje, kai ateis laikas, jie patys supras, kas tikra, o kas suvaidinta.
2 komentarai:
puikus vertimas :). didelis ačiūūūū..
Ačiū už puikias mintis!
Rašyti komentarą