vasario 28, 2012

Sekmadienis - saldumynų diena !

Kalbant apie saldumynus ir vaikus, yra įvairių požiūrių: vieni vaikams neduoda saldumynų ilgai, kad kuo ilgiau nepažintų jų skonio (ir tikriausiai netaptų priklausomi :)), kiti - duoda kartais, bet gana griežtai riboja, treti - visai nieko neriboja ir leidžia valgyti, kiek tik vaiko širdis geidžia, teigdami, kad jei vaikui leidi, tai galiausiai jis ir neprisivalgo per daug. Mūsų Vilius yra didis saldumynų mėgėjas, kažkaip man atrodo, kad jei leisčiau visai laisvai nardyti jam mūsų spintelėse, tai tikriausiai jos ištuštėtų per pora dienų.... Iš pastarojo sakinio galima spręsti, jog ir mes patys nesame susipykę su saldumu ir gal net per daug jau esam priklausomi nuo "ko nors saldžiai" :) O bet tačiau, vaikui kažkaip man vis tiek norisi riboti tą "blogojo" angliavandenio kiekį kraujyje. Iki šiol tai būdavo nelabai apibrėžtas mano pasakymas, jog "šiandien saldumynų jau gana". Žinia, pasipriešinimas ir ginčai dėl dar vieno gabalėlio šokolado ar dar vieno M&M saldainiuko tik sustiprėdavo ... Prie viso to Viliaus išaiškinimas, kas yra saldumynai varijuodavo priklausomai nuo to, ko jis einamą minutę norėdavo :) Tad kartais Rafaelo saldainiukas tapdavo nesaldumynu, ir kartais paprastas sausainis "Gaidelis" būdavo priskirtas prie saldžiųjų patiekalų. Man vis kirbėjo mintis padaryti plakatą, kuriame su vaizdinėm priemonėm būtų atvaizduoti VISI galimi saldumynai, bet taip rankos ir nepriėjo prie šito darbo, o gaila....
Šalia to, visuomet žinojau, kad kai kuriose šeimose savaitėje yra viena diena, kuri yra saldumynų diena. Dažnai girdėdavau, kad Švedijoje tėvai praktikuoja tai ir šeštadieniais visi smagiai šlamščia saldainius, šokoladus ir tortus, leidžia vaikams valgyti kiek tik nori, nes kažkas paskaičiavo, jog vaikas net ir rydamas kiek telpa per vieną dieną suvalgo mažiau saldumynų, nei kiekvieną dieną po truputį, ribojant. Ir štai man pačiai visai netikėtai praeitą savaitę eilinį kartą derantis su Viliumi dėl duodamų saldainių kiekio, teko išsakyti jam šią mintį apie šokolado dieną :) Ir jam ji patiko!!! Negalėjau patikėti :) Taigi, praėjęs sekmadienis oficialiai buvo pirmasis Saldumynų sekmadienis. Šeštadienį jis labai norėjo pakeisti savo nuomonę ir saldumynų diena paskelbti šeštadienį, bet nenusileidau, ir sekmadienio rytą, tiesą sakant, pati jam padaviau šokolado gabalėlį primindama, kad štai šiandien yra ta laukta SALDUMYNŲ DIENA :) Per visą dieną prašė jų ne vieną kartą, bet tikrai nepajaučiau, kad kažkaip būtų siekęs apsiryti tais saldumais :D
Labai tikiuosi, kad ši taisyklė išliks ilgam, aišku, reikėtų ir man jos laikytis... Na, ir reikėtų pripažinti, kad kol kas saldumynams nepriskirti liko glaistyti sūreliai, bandelės ir paprasti alia Gaidelio sausainiai, nes jie dažnai būna Viliaus negausių pusryčių dalimi. O kokia jūsų draugystė su saldumynais? :)

2 komentarai:

Laura rašė...

Na, mes tiesiog dozuojame ir stengiamės, kad gautų ką nors saldaus po rimtesnio valgio, o ne prieš jį. Bet iš esmės neturim taisyklių kada duoti. Žinoma kiekį taip pat ribojam, bet Žirnis irgi moka išsiderėti - mama, šitas jau paskutinis ir daugiau nebegausiu, gerai? :)

Auksyte rašė...

jeigu vaikui ir tėvams tinka-super. Mums netiko (vyrui iš vaikystės nemalonūs prisiminimai likę apie saldumynų dieną), tai mes kitokią strategiją pasirinkom :)Maniškė būna dienų dienom neprisimena saldainių (nuo kalėdų dar turim jos du gautus maišelius saldumynų-užsigulėjo), tačiau mums geriausiai pasiteisina saldainis po darželio (ir tai ne kasdien prisimena) ir nevalgymas patiems saldumynų prie vaiko. Jei valgom, visada dalinamės ar ką nors kitą vietoj to pasiūlome.