Akimirkos

Mes kelionėje kemperiu. Visi kartu valgome susėdę prie nedidelio stalo. Vilius sėdi priešais savo tetą. Pakelia akis ir sako:

- O tu, Inga, buvai maža?

- Buvau.

- O paskui užaugai?

- Taip, paskui užaugau.

- Tai tu medis?

-.... (visų kitų kartu bevalgančių akyse šauktukai ir klaustukai :))

Inga galiausiai atsako:

- Na, taip išeina, kad aš medis.

***

Vilius maudosi baisenėlyje ant pievos. Jame yra tokia pripučiama čiuožykla. Vilius užsilipa, kad nučiuožti, ir kaip tik tuo metu papučia toks stiprokas ir nelabai šiltas vėjas. Vilius atsisuka į mane ir paprašo:

- Mama, išjunk tą vėją!

***

Važiuojame su Viliumi į Kauną. Kažkur ties Vieviu Vilius pamato šalia plento kapines ir kausia:

- Mama, o kas čia?

- Čia kapinės. Kai žmonės numiršta, juos čia palaidoja.

- Ką padaro?

- Palaidoja, - užkasa po žeme.

Man pačiai tai skamba gana kraupiai, todėl dar pridėjau:

- Čia tokia tradicija.

Vilius pagalvojo pagalvojo ir tada vėl paklausė:

- O kodėl žmonės miršta?

(Hmm, geras klausimas... Ir pati norėčiau žinoti atsakymą į jį...)

- Na, taip jau yra gamtoje: visi kada nors miršta. Dėl to, kad sirgo, arba atsitiko nelaimė, arba tiesiog buvo labai seni...

Tam kartui užteko.

***

Kaune susitikau su savo gera drauge, jos gyvenimo draugu ir jų sūneliu D. Visi nuvažiavom į senamiestį pasivaikščiot. Vilius išlipo iš mašinos ir sako:

- Aš eisiu su tėčiu.

- Tai kad Viliau nėra čia tėčio, jis namuose liko.

- Ne, aš duosiu ranką D. tėčiui.

Padavė ranką mano draugės draugui ir nužingsniavo sau. Vat taip, mama jau nebėra Nr. 1, jei nuosavo tėčio nėra, galima ir kitą pasiskolinti :)

***

Jau kitą savaitę pradėsiu šiek tiek darbuotis, tad Viliui teks miegoti pietų darželyje. Bandau jį pripratinti prie šios minties (o ji jam LABAI nepatinka!). Viliui ir sakau:

- Mama pradės dirbti. Tu pietų miegelio miegosi darželyje su vaikais.

- Nemiegosiu, nenoriu!

- Na, reikės, nes mamai reikės dirbti.

- O kodėl?

- Nes reikia uždirbti pinigėlių. (šitą atsakymą jis jau žino, nes girdėjo, kai klausė, kodėl tėtis eina į darbą)

- Mama, o tu daug pinigėlių uždirbsi?

- (hmm, mąstau, ką čia atsakyti, ir tuo pačiu - o kodėl jis to klausia? :)) Na, uždirbsiu šiek tiek, o kodėl klausi?

Deja, nieko konkretaus Vilius neatsakė, kalba nukrypo kažkur kitur...

***

Ateinu pasiimti Viliaus iš darželio. Jis sėdi tualete ant klozeto atidarytom durim. Kai įkišu galvą ir pasisveikinu, jis baisingai susiraukia ir tėškia:

- Išeik!

Bandau dar kartą. Gaunu tą patį griežtą "Išeik!". Palaukiu rūbinėj. Atbėgęs irgi sako, kad išeičiau. Auklėtojos kiek nustebę tokiu pasikeitimu. Sutariam eiti namo drauge tik tada, kai išaiškinu jo turimus pasirinkimus: pasilikti darželyje ir eiti kartu su vaikais miegoti pietų, arba eiti su manim namo ir ten miegoti pietų (jis, žinoma, žino, kad prieš tai dar šiek tiek pažais :). Ir taip kaskart, kai ateinu jo pasiimti, jau visa savaitė... O ir namuose pasitaiko, kad išveja mane iš kambario, kai ką nors labai "veikia" su tėčiu. Atrodo po truputį slenku į antrą planą :)