balandžio 06, 2009

prieraiši tėvystė 5 - savigarba



Po ilgesnės pertraukos, vėl grįžtu su Sears'ų prieraišia tėvyste ir vaikų auklėjimą. Jau buvau pasiilgusi šios knygos...

Šį kartą apie savigarbos arba pasitikėjimo savimi ugdymą.

Smagaus skaitymo!




********************


Savigarba: gero elgesio pagrindas

Tai, kaip mes suvokiame save, įtakoja kaip mes elgiamės. Tai galioja ir suaugusiems, ir vaikams. Vaikas, pažvelgęs į veidrodį, džiaugiasi matydamas mylimą žmogutį jame. Vaikas turėtų galvoti apie save, kaip apie gebantį daug ką padaryti, jaustis gerai didžiąją laiko dalį ir žinoti bei jausti, jog yra vertas meilės. Tėvai yra pagrindiniai vaiko savivertės šaltiniai, todėl viena iš svarbių auklėjimo užduočių turėtų būti ugdyti vaiko teigiamą savęs suvokimą, kad jis lengviau susidorotų su gyvenimo sunkumais ir mokėtų vertinti ir džiaugtis sėkme.

Taigi, 10 būdų padėti vaikui ugdyti pasitikėjimą savimi:
1. Būkite prieraišūs tėvai. Įsivaizduokite, kaip jaučiasi kūdikis, kuris dieną praleidžia ant mamos rankų arba nešioklėje, yra žindomas pagal poreikį, į jo verkimą reaguojama nedelsiant ir siekiama patenkinti jo poreikius, - jis jaučiasi mylimas ir vertinamas, jis jaučiasi karaliumi :)
Jautriai prižiūrint prieraišūs kūdikiai žino ko gali tikėtis, jie jaučia, jog valdo aplinką, nes yra reaguojama į jų siunčiamus signalus. Kūdikiai, į kurių signalus nėra reaguojama arba ne visada, sutrinka, jie suvokia, jog nėra verta siųsti signalus.
Pirmieji dveji metai yra labai svarbūs todėl, kad vaikų smegenys auga labai greitai, juose formuojasi asociacijos ir vaizdiniai, kaip veikia pasaulis. Prieraišūs vaikai dažniausiai jaučiasi gerai, ir vėliau gyvenime jie stengiasi sugrįžti į tą gerą savijautą. Kadangi jie tai yra pajautę daugybę kartų būdami vaikais, jiems tai pavyksta ir po sunkių išbandymų.
2. Auginkite savo pačių pasitikėjimą. Buvimas tėvais yra terapinis. Prižiūrėdami savo vaikus jūs dažnai išgydote save. Jei turite problemų, ateinančių iš jūsų praeities, spręskite jas, jei reikia, kreipkitės į specialistą. Ir neteiskite labai savo tėvų dėl jūsų turimų savivertės problemų.
Niekas negali būti laimingas visą laiką, tačiau jūsų vaikas žiūri į jus kaip į savo jausmų veidrodį. Tad jei jūs susirūpinęs, jūs negalėsite atspindėti gerų, šviesių jausmų. Pirmaisiais metais mamos ir vaiko savęs suvokimas yra tvirtai susieti, todėl auginame bendrą savivertės jausmą. Jūsų liūdesio ir nelaimingumo priežastis vaikai perkelia į save, - jei jūs liūdite dėl savo vidinių bėdų, vaikas supras jog liūdite dėl jo. Tad kiekvieną dieną sau priminkite: labiausiai ko reikia mano vaikui tai – laimingos mamos.
3. Būkite teigiamas veidrodis.
Vaiko savigarba priklauso ne tik nuo to, ką jis galvoja apie save, bet ir nuo to, ką jis mano, kaip kiti suvokia jį. Tai labai tinka ikimokyklinukams, kurie mokosi apie save iš savo tėvų reakcijų. Ką jūs parodote savo vaikui: ar su juo smagu būti? Ar jo nuomonė ir norai svarbūs? Ar jo elgesys jus tenkina? Kai jūs teikiate teigiamą atspindį, vaikas mokosi apie save galvoti gerai. Jis taip pat noriai pasitikės jumis, kai jo elgesys nebus tinkamas ir jūs tai nurodysite. Žinoma, jūs negalite būti linksmas ir besišypsantis visąlaik, to ir nereikia. Vaikas mokysis, jog ir tėvams būna ne kokių dienų. Tačiau jis tuo pačiu ugdys savo jautrumą jums, ir galbūt vieną dieną jis pakels jums nuotaiką :)
4. Žaiskite su vaiku. Žaisdami jūs išmoksite daug apie savo vaiką, ir apie save taip pat. Žaisdami jūs siunčiate žinią vaikui: „tu esi vertas mano laiko“. Užuot stebėję vaiko žaidimą, įsitraukite į jį patys.
Leiskite vaikui inicijuoti žaidimą. Svarbu atminti, jog veikla, inicijuota paties vaiko, išlaiko jo dėmesį ilgiau nei pasiūlyta žaidimų draugo. Žinoma, jums greičiau nusibos tas pats žaidimas ar knyga nei vaikui, tačiau eigoje jūs galite pasiūlyti naujovių.
Būkite su vaiku 100%. Jei su vaiku žaidžia tik jūsų kūnas, bet ne protas, vaikas tai pajaus, ir niekam iš to nebus naudos, - vaikas pasijaus nevertas jūsų laiko, o jūs neteksite galimybės geriau pažinti savo vaiką ir dar kartą prisiminti kaip žaisti..
Žaidimas kartu – tai investicija. Jūs galite jausti, jog tai laiko švaistymas. Dauguma suaugusiųjų sunkiai paleidžia savo „svarbią“ dienotvarkę. Bet jums nereikia žaisti visą dieną, o ir vaikas to nereikalaus iš jūsų. Geriau galvokite taip: aš darau patį svarbiausią darbą - auginu žmogų. Tai jūsų investicija: kuo daugiau susidomėjimo rodote mažylio veikla, tuo daugiau susidomėjimo jis rodys bendrai veiklai su jumis, kai paaugs.
5. Kreipkitės į vaiką vardu. Dažnai girdint savo vardą vaikui bus lengviau kreiptis į kitus vardais, o tai palengvins bendravimą ateityje. Svarbu, kad tuo pačiu vardu kreiptumėtės į vaiką įvairiose situacijose, ir kai norite pagirti, ir kai vaiką norite sudrausminti. Mat jei naudosite jo pilną vardą tik drausmindami, jis ims sietis su neigiamais jausmais.
6. Taikykite pernešimo principą. Kai vaikas paauga, skatinkite jo talentus. Kai vaikas džiaugiasi tam tikra veikla, tai stipriai pakelia jo pasitikėjimą savimi ir tai persiduoda kitoms veikloms, kurios nebūtinai sekėsi gerai. Jei jūsų vaikui sekasi sportas, bet nesiseka moksluose, skatinkite jo sportavimą ir pasitenkinimas šioje veikloje kels pasitikėjimą savimi ir kitose.
7. Padėkite vaikui patirti sėkmę. Vaiko talentų ugdymas ir įgūdžių lavinimas yra auklėjimo dalis. Skatinkite jį lavinti gabumus, net jei jis pats ir nemato jų. Tačiau svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp postūmio ir saugojimo. Reikia abiejų, nes jei nepastumsite, jo gabumai nelavės, ir jei nepasaugosite nuo nerealių lūkesčių, susvyruos jo pasitikėjimas savo gebėjimais. Tačiau atminkite – įsitikinkite, kad jūsų vaikas žino, jog jūs vertinate jį tokį, koks yra, už tai, jog jis yra, o ne už jo pasiekimus.
8. Padėkite vaikui pasitikėti namais, prieš išeinant į gatvę. Prieraiši tėvystė pirmais trejais metais ir tvirti ryšiai vėliau suteikia vaikui tvirtas vertybes apie šeimą, namus, santykius. Vaikas pasitiki tėvų išmintim ir gali saugiai eiti tyrinėti pasaulio už namų ribų.
Stebėkite ir vertinkite savo vaiko draugus. Vaiko vertybes ir elgesį įtakoja reikšmingieji asmenys – tėvai, mokytojai, treneriai ir draugai. Leiskite vaikui išsirinkti draugus, ir tuomet stebėkite draugystę, kaip ji veikia jūsų vaiką. Kartais gali būti naudinga suvesti vaiką su tinkamais draugais.
Atverkite savo namų duris vaikų draugams. Gal ir daugiau triukšmo jums teks klausyti ir daugiau netvarkos pakęsti, bet jūs žinosite su kuo bendrauja jūsų vaikas.
9. Stebėkite, kaip darželis/mokykla veikia jūsų vaiką. Stebėkite, kaip vaiko elgesį ir asmenybę veikia kiti suaugę žmonės- mokytojai, auklėtojai. Tai jūsų atsakomybė keisti vaiko aplinką, tad jei yra būtinybė, keiskite darželį, mokyklą ar su vaiku dirbančius žmones. Jūsų valia į kokią aplinką jūs siųsite vaiką: į tokią, kurioje daugybė vertybių, įvairių požiūrių, nuomonių, ar į tokią, kurioje visa daugiau ar mažiau atitinka jūsų šeimos vertybes. Tačiau abiem atvejais vaikas formuos savo vertybių sistemą, kuria remsis gyvenime.
10. Skirkite vaikui atsakomybių. Vaikams reikia darbo, veiklos. Vienas iš būdų ugdyti vaikų pasitikėjimą ir priimti šeimos vertybes yra padėti tvarkytis namuose. Kai vaikai turi savo darbelių, ne tik tėvams lengviau tvarkytis, bet ir vaikai jaučia, jog yra svarbūs ir prisideda prie bendro reikalo. Jie jaučiasi reikalingi ir naudingi.
- pradėkite anksti. Jau nuo 2 metų vaikai gali atlikti smulkius darbelius namuose. Kaip pvz. surinkti šiukšles nuo grindų, išvalyti kas išpilta, padėti servetėles ant stalo ir pan. Vėliau gali sekti skalbinių rūšiavimas pagal spalvą, kriauklės šveitimas (vaikams patinka šveisti :)), nuo 7-erių jau galima pavesti vieno patiekalo gamybą per savaitę. Išmokykite pasiruošti sau pusryčius, - ne tik jausis atsakingas už savo mitybą, bet ir suvalgys ką pasigamins.
- Skirkite specialius darbus. Žodis „specialus“ suteikia išskirtinumo ir jo atlikėjui, tad vaikams patinka. 4-5 metų vaikai jau gali turėti ir priskirtus darbus, žinoma, apie tai primenant. Ir gali tekti pasistengti priversti juos darbą pabaigti. Pradėti gali pagelbėti darbo darymas kartu su jais.
- Turėkite šeimos darželį. Augindami ką nors darže, vaikai puikiai išmoksta atsakomybės: kiek rūpinasi, tiek ir užauga.
******

3 komentarai:

xena rašė...

oi, oi, kartais tie straipsniai tėvams atrodo tokie neįgyvendinami.... žaisti su vaiku TĄ žaidimą kurio jis nori, TUO laiku kada jis nori ir skirti tam 100 % savęs - man misija neįmanoma.. :) nebent galima pasirinkti du iš trijų :)

vaida rašė...

As pasirinkciau du is triju: tai, ka jis nori ir bent jau 80proc :)))) Na, kada jis nori, tikrai ne visada imanoma, bet juk imanoma susitarti! :) Nors mano Vilius kazkaip nevisada nori, kad isitraukciau i zaidima, buna prisedu salia, pradedu dalyvauti, o jis tada tampa stebetoju... Gal per daug iniciatyvos paimu i savo rankas?.. Nors buna, kad pats pradeda, koki kamuoli meta, ar knyga atnesa :)

Elvyra rašė...

Gražios mintys, ačiū :) nors kalbant apie žaidimus tai maniškės nori žaisti tik gaudynes ir slėpynes. Kas tie spalvojimai palyginus su lakstymu :)