"Benedikto slenksčiai"

Oi, kaip smagu buvo paimti į rankas lietuvių rašytojos knygą! Labai seniai tai dariau... Šią rašytoją - Laurą Sintiją Černiauskaitę - buvau užfiksavusi, ir jos romanas "Benedikto slenksčiai" kažkaip buvo užstrigęs galvoje. Tad labai apsidžiaugiau radusi šią knygą mamos knygų lentynose. Tiesą sakant, surijau per kelias dienas (ar naktis :), nors labiau esu linkusi skaityti lėtai, pasimėgauti, ypač jei knyga gera :)

Labai šilta, gili, švelni ir tikra, kaip pats gyvenimas, knyga. Veikėjai tokie tikri, kaip sutikti žmonės, vieni kelia pasigėrėjimą, susidomėjimą, kiti - erzina ir nervina :) Atrodo, jog beskaitydamas viską išjauti pats, kaip ir romano herojus. Man labai patiko, ypač romano pradžia. Gal šiek tiek buvo nuobodoka dalis apie Beno santykius su jo mergina, nors iš kito spusės, tokie jie juk ir yra, kai tau tik -niolika - neaiškūs, siautulingi, prieštaringi ir vedantys iš proto...