gruodžio 29, 2008
namų šeimininkė ?..
gruodžio 22, 2008
prieraiši tėvystė 1
Kaip tėvai priverčia vaikus daryti dalykus, kuriuos jie nori, kad darytų, ir kaip kaip jie priverčia vaikus norėti tai daryti? Tai sena kaip pasaulis problema, ir ji ne tik apie tai kaip nukreipti vaiko elgesį norima linkme, bet ir apie motyvavimą. Atsakymas pagrįstas ne elgesį kontroliuojančių technikų gausybe, bet tėvų-vaiko santykiu.
Beveik pagrindinis teiginys:
Jeigu jūs pažįstate savo vaiką gerai ir esate jautrus jo poreikiams, taip, kad jis pasitiki jumis, gebėjimas priversti jį elgtis gerai natūraliai atsiras, kadangi vaikas norės jus pamaloninti.
Auklėjimas yra daugiau tinkamas ryšys su vaiku negu „teisingų“ technikų naudojimas. Visas Sears‘ų požiūris į drausmę gali būti suvestas į vieną žodį – jautrumas. Jie siekia ugdyti tėvų jautrumą savo vaikams - siekti suprasti vaikų mintis, ir vaikų jautrumą tam, kokie yra jų elgesio padariniai. Ir jų požiūris yra prieraišumo požiūris.
Siekiant geriau suprasti prieraišumo požiūrį, trumpa kitų drausmės ir disciplinos metodų apžvalga.
1) autoritarinis požiūris
2) bendravimo požiūris
3) elgesio modifikavimo požiūris
Visi šie požiūriai turi privalumų ir trūkumų, visi jie yra naudingi, priklausomai nuo laiko ir situacijos. Tačiau nei vieno iš jų nepakanka pilnaverčiam auklėjimui.
1) Autoritarinis. „Aš pasakysiu, ką tau daryti“
– pagrindinis akcentas yra tėvų autoritetas, kuriam vaikas turi paklusti arba išgyventi pasekmes. „Aš esu tėvas, o jis-vaikas. Ir viskas tuo pasakyta. Aš parodysiu, kas čia yra bosas“. Geroji šio požiūrio pusė – labai aiškiai įvardijama, jog tėvai yra atsakingi už savo vaiką ir jo elgesį. Tačiau šiame požiūryje gali kilti ir problemų:
- vaikas gali prarasti tėvų meilės jausmą
- vaikas gali taip susigyventi su tėvų galios baime, jog net suaugęs leis kontroliuoti savo gyvenimą tėvams(kitiems)
Svarbiausia-kai naudojamas tik šis vienas metodas, jis paprasčiausiai neveikia. Visų pirma dėl to, jog tėvai koncentruojasi į blogą vaiko elgesį ir nebemato gerojo. Bausmė tampa vieninteliu būdu kreipti/keisti vaiko elgesį, ir tėvai nebeieško kitų, labiau tinkamų būdų. Blogiausia, jog vaikai gerai elgiasi dėl to, jog bijo bausmės, o ne dėl to, jog norėtų pamaloninti tėvus. Taigi, jiems nėra ugdoma vidinė savikontrolė. Tuomet, kai tik dingsta kontroliuojantis asmuo, vaikai tampa „laukiniai“.
Šis stilius sukuria atstumą tarp tėvų ir vaikų. Visų pirma dėl bausmės, kuri vaikui gali sukelti pyktį, ir dėl to, jog nesuteikia galimybės pasireikšti vaiko temepramentui. Šio stiliaus tėvai nebando geriau ir giliau pažinti savo vaiko, nes jie tai priima, kaip jų autoritetą žeminantį dalyką. Taigi, šis stilius retai suteikia progų pasireikšti geriasioms tėvų ir vaikų savybėms.
2) Bendravimo. „Kaip manai, kas būtų teisinga daryti šioje situacijoje?“
– šis požiūris teigia, jog nėra blogų vaikų, tik blogas komunikavimas, ir kad vaikai iš principo yra geri, ir tėvai tiesiog turi išmokti kaip klausytis jų ir kalbėti su jais. Geroji žinia yra tai, jog šis požiūris pripažįsta vaiką kaip asmenį, kurio elgesį įtakoja jausmai, ir skatina tėvus pažinti ir gilintis į vaikų jausmus. Tėvai siekia sukurti supratimo ir pozityvią atmosferą namuose, vengiama bausmių, sumažėja draudimų. Pagrindinė problema yra tai, jog tėvai yra linkę prarasti savo autoritetą, perimdami mėgėjo pasichologo ar derybininko vaidmenį. Vaikai nustoja gerbti tėvų autoritetą, kadangi tėvai to nesitiki iš jų. Ir ta nepagarba perduodama toliau kitiems žmonėms už namų sienų.
Kita problema, jog tėvai taip bijo pažeisti vaiko psichiką pasirinkdami netinkamą būdą ar žodžius, jog galiausiai iš viso nieko nesiima. Taigi, šiuo stiliumi besivadovaujantys tėvai rizikuoja tapti per daug leidžiančiais.
3) Elgesio modifikavimo. „Jei tu elgsies taip, tuomet nutiks tai“
– vaiko elgesys gali būti įtakojamas neigiamai arba teigiamai, priklausomai nuo to, kaip tėvai struktūruoja jo aplinką. Pvz.: jeigu vaikas ir toliau muša kitą vaiką jau išklausęs visą psichologiškai teisingą paaiškinimą, jog to daryti negalima, jūs tiesiog paimate vaiką iš tos grupės. Dauguma vaikų reaguoja teigiamai į šį stilių. Jis suteikia įvairias technikas, kaip laikas pertraukai, teigiams paskatinimas, natūralių pasekmių mokymas, tačiau yra šiek tiek mechanistinis ir itin primena gyvūnų dresūrą. Šis stilius gali būti labai tinkamas, kai vaikas turi emocinių problemų ar ypatingai sunkaus temperamento ir kiti būdai neveikia. Blogoji žinia, jog laikui bėgant jūs pritrūksite technikų arba energijos taikyti jas nuolat ir nuosekliai. Be to, šis stilius paremtas išoriniu elgesio formavimu, o ne vaiko ir tėvų ryšiu, taigi vaikas yra lyg projektas, o ne asmuo.
Prieraišumo požiūris. „Tu gali pasitikėti, jog aš padėsiu tau sužinoti kaip elgtis“
Nei vienas iš minėtų požiūrių nenumato, jog drausmė turi būti pritaikyta prie vaiko amžiaus ir temperamento, ir prie tėvų asmenybių. Kiekviena situacija, kievienas vaikas ir tėvas yra skirtingi ir tėvai turi atsižvelgti į visus šiuos veiksmus kiekvienąsyk koreguodamas vaiko elgesį. Norėdami tai padaryti jie privalo pažinti save ir savo vaiką. Šis požiūris teigia, jog drausmė priklauso nuo teisingo ryšio su vaiku sukūrimo. Kai yra tvirtas ryšys su vaiku, tėvai gali naudoti bet kurį iš minėtų stilių. Kai susiduriate su drausmės problema, jūs klausiate „Kas vyksta su mano vaiku, ir kaip aš galėčiau padėti išspręsti šią jo problemą?“ Prieraišumo požiūris gali būti pavaizduotas kaip piramidė, kur pagrindas yra platus ir tvirtas, ir tai užima laiko sukurti, tačiau kai lipi aukščiau reikia mažiau energijos ir pastangų.
Taip, jūs privalote būti atsakingas už savo vaiką, bet ne kontroliuoti jį. Taip, turite bendrauti su vaiku, bet sukūrę pasitikintį ryšį. Taip, jums reikia drausmės technikų įveikti kasdienes situacijas, tačiau kai tos technikos neveikia, jūs galite atsigręžti į gilesnį vaiko supratimą. Šis požiūris suteikia jums tikrumo, jog jūsų vaikas elgsis tinkamai (dažniausiai) ir išugdys vidinę savikontrolę, reikalingą gyventi laimingą, produktyvų gyvenimą.
Prieraiši tėvystė
Pagrindiniai bruožai:
1) Reaguoti į vaiko verksmą greitai. Reaguojant jūs mokote vaiką paitikėti jumis.
2) Žindyti kūdikį. Žindymas leidžia pažinti vaiką ir suteikti jam tai, kas leis pasijusti gerai. Vaikai, kurie nebuvo atjunkyti per anksti, tapo savarankiškesni nei atjunkyti. Per ankstyvas atjunkymas nutraukia ryšį, kai vaiaks dar nemoka užmegzti kito ryšio. Tai gali pasireikšti vaikų pykčiu, agresija, isterišku elgesiu, nervingu lipimu ant tėvų ir prastesniu gebėjimu sukurti artimus ryšius.
3) Nešioti kūdikį/ vaiką.
4) Žaisti su vaiku, žaidžiant jūs pažįstate vaiką ir jo gebėjimus. Jūs norite, kad užaugęs vaikas būtų laimingas, taigi jūs norite, kad jis kuo daugiau praktikuotųsi šį jausmą nuo vaikystės, o niekas taip nedžiugina vaiko, kaip žaidimai su mama ar tėčiu!
5) Miegoti drauge. Laikas, praleistas ant jūsų rankų, prie krūties ir šalia jūsų naktį yra labai trumpas periodas augančio vaiko gyvenime, bet perduota meilės ir saugumo žinia bus svarbi visą gyvenimą.
6) Tapti fasilitatorium. Padėti vaikui išmokti elgtis šiame pasaulyje. Fasilitatorius nesako, ką daryti, bet padeda vaikui išmokti daryti.
Prieraišių vaikų bruožai:
Ø Jie nori pamaloninti
Ø Jie linkę paklusti
Ø Jie labiau save kontroliuoja
Prieraišių tėvų bruožai:
Ø Jie jautriai reaguoja į vaikų poreikius
Ø Jie reaguoja tinkamai, duodami ne per daug ir ne per mažai
Ø Jie pažįsta savo vaiką, jie pastebi amžiui būdingą elgesį
Ø Jie rūpinasi vaiku ne kontroliuodami, bet nukreipdami jo elgesį
Kaip prieraiši tėvystė palengvina auklėjimą?
Ø Skatina abipusį jautrumą
Ø Kuria žmones, kuriems ne visvien
Ø Skatina kūdikių ramų būdravimą. Prieraišūs kūdikiai mažiau verkia, daugiau tyrinėja aplinką, su jais smagiau būti drauge
Ø Skatina pasitikėjimą, kuris būtinas autoritetui sukurti ir išlaikyti
Ø Skatina savarankiškumą. Kadangi prieraišus vaikas pasitiki tėvais, jog jie patenkins jo fiziologinius poreikius ir suteiks saugumą, jis pasitiki jais ir tyrinėdamas aplinką bei mokydamasis
Ø Įgalina intymumą. Prieraišūs vaikai išsiskiria įdėmiu žvilgsniu, nuoširdžiai besidominčiu kitu žmogumi
Ø Skatina paklusnumą. Kuo ūmesnio būdo mano vaikas, tuo stipresnis turi būti mūsų ryšys.
10 principų, kurie padeda auklėti vaikus ( pgl. Sears‘us)
!!! Pirmiausia, pagalvokite, kokį norėtumėt matyti savo vaiką po 20 metų? Koks jis turėtų būti žmogus? Surašykite savybes, kurias norėtumėt kad jis turėtų. Tai yra jūsų tikslas auklėjant vaiką. Kai žinote savo tikslą, tuomet galite apgalvoti ir būdus, kuriais vesite savo vaiką jo link, atsižvelgiant į jo unikalią asmenybę bei savo charakterius.
1. Sukurkite stirpų ryšį su vaiku. Kad žinotumėt, kaip auklėti savo vaiką, turite jį gerai pažinti, tad stirpus ryšys yra būtinas.
2. Pažinkite savo vaiką. Žinokite vaiko amžiui tinkamą elgesį. Nevertinkite vaiko elgesio iš suaugusiojo pozicijų (jūs šives tai iš proto J).
3. Padėkite vaikui gerbti autoritetą. Autoritetas turi būti šiltas ir išmintingas. Pirmiausia, užmegzkite ryšį su vaiku, jūs pažinsite vaiką, o jis ims pasitikėti jumis. Pagarba remiasi pasitikėjimu. Kai vaikas pasitikės jumis patenkinant jo poreikius, pasitikės ir nustatant elgesio ribas. Kontrolė ir atsakomybė nėra tas pats. Reikia kontroliuoti ne vaiką, o situaciją, taip kad vaikas išmoktų kontroliuoti savo elgesį.
4. Nustatykite ribas, sukurkite struktūrą. Ribos-tai pasakyti „ne“, kai vaiko elgesys kelia pavojų jam ar kitiems. Struktūra-sutvarkyta saugi aplinka vaiko žaidimui ir mokymuisi.
5. Tikėkitės paklusnumo. Vaikas bus tiek paklusnus, kiek jūs tikitės, ir tiek neklausantis, kiek jūs leisite.
6. Būkite modeliu.vaikas sugeria visą informaciją iš savo aplinkos, tad tėvų darbas yra pateikti kuo geresnę „medžiagą“ priėmimui.
7. Ugdykite vaiko pasitikėjimą savimi. Vaikas, kuris gerai jaučiasi, elgiasi gerai. Vaiką, kuris teigiamai save vertina, lengviau auklėti.
8. Formuokite vaiko elgesį. Ugdykite teigiamas vaikos savybes, gebėjimus, mažinkite netinkamų įtaką. Jūsų tikslas – išmokyti vaiką suprasti, kas yra tinkamas elgesys ir gerai dėl jo jaustis.
9. Auginkite vaikus, kuriems ne visvien kitų poreikiai ir teisės. Kalbėkite ir klausykite.
gruodžio 16, 2008
apie ligas ir knygas :)
Vis dar sergam.
Ir Vilius, ir aš.
Viliui - angina, o man - nežinau kas, nes nebuvau pas gydytoją, bet kažkas tarp sinusito ir slogos su žiauriu rytiniu gerklės skausmu. Taigi, ir vėl nepavyko Viliui išvengti antibiotikų... Jau vasarą jam teko jų paragauti, nes buvo ta pati angina. Panašu, kad tai bus jo silpnoji vieta. O aš pati gydausi kaip išmanau, vis kokiom žolinėm mikstūrom, homeopatiniais vaistais, purškalais ir pan. Vat ir gyju iš lėto....
O sergantis vaikas tai išbandymas nervams (gal reikės kokios mikstūros nuo nervų pagert?.. Kad jų nebeturėčiau :) Kaip čia viena moteriškė aiškino per laidą "Klausimėlis", jog ji neturi nervų :))) būt gerai...).
Vilius zirzia ir zirzia, jau net ir nuolatinis buvimas ant rankų nepadeda. Kartais tikrai pritrūkstu kantrybės nešiotis po namus jį tokį zirzalą. Suprantu, kad jam nesveika. O ir pati tokia ne visai sveikuojanti, tai mes pora kaip tvora šiomis dienomis :))))
Taigi taigi, supratusi, kad Kalėdinių dovanų artimiesiems nepavyks nupirkti šią savaitę, ėmiau mąstyti apie alternatyvas.... Ir visai neplanuotai šiandien užsukau į Baltų lankų knygyno interneto sveitainę, ir žiū - galima pirkti internetu!!! Na gi ,na gi, galvoju, juk kaip tik šiemetinis mano Kalėdų Senis nutarė apdalinti artimuosius knygomis. Išsirinkau knygų vos ne kiekvienam mano šeimos nariui ir dar vieną sau (o kaip gi kitaip, aš juk prisiekusi knygų žiurkė :))), ir sėkmingai išsiuntusi užsakymą laukiu pristatymo. Ir ką jūs manote, po kelių valandų sulaukiu skambučio iš BLK, užsakymą pristatys rytoj, ir staigmena - pasirodo aš esu pirmoji interneto parduotuvės pirkėja !! Cha, aš net neįtariau, jog jie tik šiąnakt "paleido" šį projektą, o aš štai tapau pirmąją. Sau ramiai naršiau ir maniau, kad ji veikia jau "šimtą metų" :) Ta proga gausiu dovanų, žinoma - knygą!
Na, ar gi ne moderni mamytė esu? :))))) Reikės panaršyti ir po kitas parduotuves, gal taip visas dovanas supirksiu: neiškėlusi kojos iš namų, slaugydama vaiką, gerdama savo mikstūras ir nerizikuodama susilaužyti šonkaulių vaikštant per tooookį plikledį.
gruodžio 12, 2008
sergam 2
sergam
Na va, jau ir visai užmigo, kol čia rašiau tas kelias eilutes...
Aš ir pati tokia ne visai sveika jaučiuos, bet kažkaip šįkart didelio nerimo nėra, kaip kad anksčiau, kai Vilius susirgdavo. Tiesiog stebiu ir žiūrėsim, jei negerės - pirmadienį eisim pas gydytoją.
Tai tiek žinių :) Bandysim sveikti.
gruodžio 03, 2008
koala :)
lapkričio 24, 2008
Keistuolis dėdė Miegas :-)
lapkričio 18, 2008
trinkteltos knygos :)
lapkričio 14, 2008
Jau metukai!!!
Taigi, šitas mažasis padauža jau bėgioja, laipioja ant lovų, moka nulipti nuo jų (na, ne visada, kai primeni , tai moka :), ploja katučių, jei pamato besirengiantį žmogų, būtinai atsisveikina ir pasako "ate" bei rankyte pamoja :))), sako "tete" (o "mama'ITIN retai :( ), "ne, ne, ne" ( kaip toj reklamoj :)), "geti" (suprask - gerti), "teš" (suprask-tas ir rodo pirštu) ir dar labai daug savo "arabiška" kalba (ypač tik pabudęs ir dažnai prieš naktinį miegą :)).
lapkričio 12, 2008
"Palaimintas vaikas"
Taigi , pastaroji knyga pasakoja apie trijų seserų gyvenimą, jų ryšį su tėvų ir kiekvienos sava motina (jos kaip ir įseserės). Pasakojimo laikas nenuoseklus, susipina vaikystės prisiminimai, dabartis, tos dabarties prisiminimai.
Iš tiesų, ši knyga savotiškai perteikia, kaip jaučiasi patyčių kamuojamas vaikas. Manau, praverstų paskaityti paauglių tėveliams ...
"Šią vasarą Ragnaras dažnai verkia, ir tada Erika nebežino, ką jai daryti. Kartais ji apkabina jį. Kartais uždeda jo ranką ant savo nuogų krūtų ir bučiuoja jo akių vokus. Kitąkart ji uždeda savo galvą jam ant peties, o jis priglaudžia galvą prie jos, ir šitaip jiedu prasėdi tol kol jis nustoja verkšlenęs.
Nėra per daug apie ką ir kalbėtis. Ji žino, kad jie muša jį. Ji žino, kad jie erzina jį. Tačiau visa tai tik pramoga. Ragnaras irgi tvirtina, kad tai juokais, kad tai nieko nereiškia ir kad ji, deja, jų nesustabdys. Ji negali sakyti, kad jiedu su Ragnaru tarsi ir pora. Ji šito sakyti negali."
lapkričio 06, 2008
mama tigrė
- Atleiskite, bet su vežimais čia negalima.
- O tai gal man vaiką lauke palikti?!
- Jūs galite čia (rodo už vaistinės durų) palikti...
- O tai jeigu neįgalus žmogus atvažiuotų, jūs irgi paprašytumėt jį išlipti iš vežimėlio??
- ... Ant durų parašyta , kad negalima su vežimais.
- Man tas pats, kas ten parašyta. Galite ir plakatą pasikabinti!
- Na, gerai galite ten pravažiuoti.
Bet aš jau sukausi ant kulno ir žingsniavau iš tos vaistinės lauk kuo greičiau.
Buvau pikta kaip alkana tigrė! Ir kas sugalvoja tokias taisykles?!! Neįleisti su vežimais į vaistinę! Vaiką vežimėlyje kaip šuniuką prie stulpo lauke pririšti?.. Pasiutau žiauriai!! Dar kokias penkias minutes siutau, gerai, kad stumiau vežimėlį (fizinis darbas padeda sumažinti stresą :) ir buvau lauke (grynas oras irgi ramina :). Paskui permąsčiau, kad tikriausiai tas jaunas apsuaginis paraidžiui vykdė nurodymą - neįleisti su vežimais! Bet juk tikriausiai turėta gavoje su pirkinių vežimais!!! Jeigu jis dar kelias mamas taip išvarė, tai ta vaistinė gali ir problemų turėti.
Aš principinga, jaučiu daugiau neisiu į tą vaistinę, nors ir arčiausia namų ji... Tiesą sakant, galėčiau ir ir į kitą miesto galą važiuoti, jei kita Vilniaus vaistinė būtų tik ten.
Šio įvykio išvados ? - Pirma, reaguoju žiauriai aštriai, jei reikalas susijęs su mano vaiku ar bendrai su motina ir vaiku.
- Antra, neiti ten, kur neatsižvelgia į mane ir mano natūralius poreikius (šiuo atveju, mano ir mano mažo sūnaus poreikį būti drauge).
- Trečia, šiek tiek gaila to sutrikusio jauno vaikino, kuriam teko susidurti su mama tigre, bet gal susimąstys ką kalba prieš ištardamas žodį...
lapkričio 05, 2008
senolė
lapkričio 02, 2008
atleidimas
spalio 28, 2008
skaitiniai
Tad imsiu ir pasidalinsiu trumpais įspūdžiais apie jas.
Izmaelis - nereali knyga!! Priverčia mąstyti, svarstyti, pasirinkti sprendimus. Siūlyčiau visiems, kam ne visvien, kaip mes gyename šioje žemėje. Tiesą sakant, užvertusi paskutinį knygos puslapį, ėmiau karštligiškai mąstyti, ką gi aš galėčiau padaryti, kad atitaisyti tą žmonių civilizacijos padarytą žalą gamtai... Na, apsistojau ties planu aptarti su vyru, kaip norėtume auklėti savo vaiką...
spalio 21, 2008
ar žinome kodėl valgome?
spalio 18, 2008
etapai
Dabar mano mažyliui vaikščiojimo už rankytės etapas. Prieina prie mamos arba tėčio, ima už rankos ir veda, veda iki kito kambario, iki virtuvės, atgal į svetainę, paima žaisliuką ir vėl veda tuo pačiu ratu. Ir kiek džiaugsmo jo veidelyje-kad jau gali eiti taip, kaip mes, na, beveik taip pat, kad jau gali eiti ir nešti rankoje žaisliuką. Būna pavargsti nuo to trepsėjimo pirmyn atgal po namus, bet paskui pagalvoji, kad tai tik Viliuko augimo etapas, kad jau va tuoj tuoj ir pats vienas pradės bėgiot, ir vėl stojiesi ir eini eini, kur jis veda :)
O kiek kartų per šiuos mėnesius nuo Viliaus gimimo buvo, jog rodės jau gana, nebegaliu, išgelbėkit mane nuo šitos rutinos, keistų veiksmų ir įpročių... Bet paskui, žiūrėk, nespėji pagalvoti ir vienas "nebegaliu" ar "užkniso" jau dingo, bet tiesa, vietoj jo atsirado kitas :)
Kad vaiką auginant yra tiesiog etapai, supratau gal tik, kai Viliui suėjo kokie 6mėn. Berods... Mat, kai augini pirmąjį, sunku suvokti, kad laikas taip greitai bėga ir vaikutis taip sparčiai keičiasi. Dabar jau lengviau, nes suvokiu, kad daugelis jo elgesių (kas per žodis?..), keistenybių praeis, ir vėliau net bus gaila dėl to. Mano vyrui vis dar būna sunku tai perprasti, ir jis vis dar bumba, kad "ne gi, visą gyvenimą už rankos vedžiosi..." arba "jam taip viską ir padavinėsim visą gyvenimą?" ..... :) O tas "visą gyvenimą" taaaip praleikia, kad vos spėji ranka pamoti.
O ir mūsų gyvenimai tokiais pačiais etapais beeiną. Dar taip neseniai atrodė, kad negalėsiu gyventi be kelionių, nuolatinių seminarų ir sukiojimosi tarptautinio jaunimo grupėse, o tada visai natūraliai perėmiau jaunos moters, dirbančios nuo 8 iki 17val., vaidmenį. Na, tiesa, taip dirbti man nesisekė, aš labiau lygiavausi į absoliučių darboholikų gretas, ir dirbau nuo 6 ryto iki 6 vakaro, dažnai ir šeštadieniais... Bet ir tai truko tik tam tikrą periodą-etapą. Aplankė supratimas, kad darbas-ne visas gyvenimas, kad bėgdamas niekur nenulėksi, kad norisi (o gal ir reikia) sustoti. Tuomet buvo darbo keitimo etapas, vaikelio laukimo etapas, dekretinių atostogų etapas (ooo, kaip kartais ilgiuosi to nieko neveikimo, arba kitaip-veikimo ko tik nori ir kada nori,žinoma, kiek įmanoma su didžiulio pilvo draugija :)). Vis dar pamenu bemiegių naktų etapą Viliukui gimus, nors jau užvaldo mažo berniuko auginimo malonumų etapas, ir visiškai nesinori net galvoti apie grįžimą į suaugusiųjų besidarbuojančiųjų gretas. Gali būti, kad ir tai tik vienas mano gyvenimo etapas, ir tai praeis. Gali būti.
spalio 14, 2008
liūdesys
koncertas
spalio 12, 2008
ankstyvo ryto pamąstymai
Norėtųsi, kad kažkas keistųsi, bet tuo pačiu suvokiu, jog atėjus į valdžią, matyt, galva susisuka ir priimami keisti (švelniai tariant) sprendimai. Tad ir nežinau, ar čia leisti tiems patiems ir toliau "valdyti", ar įleisti ir šviežių dūšelių. Kiek domėjausi, nelabai ten ką randu, kad atitiktų mano kriterijus: būtų jaunas, turėtų rimtą išsilavinimą, turėtų supratimą apie šalies ekonomiką, paprastų žmonių gyvenimą.... Na, bet čia tikriausiai tokie patys nerealūs reikalavimai, kaip kad darbdavių pageidaujamam darbuotojui - kad būtų gražus, jaunas, baigęs super studijas ir dar su vertinga profesine patirtim........
Na, apmąsčiusi įvairius variantus, nusprendžiau, kad kažkaip nelabai yra už ką balsuoti :( Bet vis tiek balsuosiu, atiduosiu savo balsą tiems, kurie labiausiai atitinka mano įsitikinimus (atlikau tą visai neblogą testą www.manobalsas.lt ), ir tikėsiuosi, kad bus geriau :) O kadangi iš prigimties esu optimistė, tai kitaip juk ir negalėčiau.