Praėjusias dvi savaites su Vilium keliavome. Iš pradžių buvome prie jūros Juodkrantėje, o paskui važiavome į stovyklą kaime. Taigi - Juodkrantė.Kelionė nebuvo lengva. Aišku, važiavome per Viliaus pietų miegą, bet jis tiek valandų neišmiega, tad teko sustoti 2 kartus. Paskui dar kelte per Kuršių marias irgi teko Vilių iškelti iš mašinos, tad įsodinimas atgal į kėdutę į kelionės pabaigą buvo labai jau triukšmingas. Iš viso mašinoje teko prasėdėti 4,5val., ir jas Vilius atlaikė didvyriškai, paminint ir tai, jog buvo karšta, ir aš pati jaučiausi "troškinta". Užbėgant įvykiams už akių - kelionė atgal praėjo kur kas geriau, nes Vilius miegojo ilgai, tad ir pasipiktinimo iš jo sulaukėme mažiau :)
O Juodkrantėj mes gyvenome ne prie marių, kaip didžioji dalis polsiautojų, o prie jūros, - žmonių nedaug, paplūdimys toks apytuštis, pušynai ir takeliai aplinkui. Iš ties, puiku. Pajūrio smėlis Viliui tokio didelio įspūdžio nepaliko, kaip kad aš tikėjausi. Daug labiau jis džiaugėsi smėliu pernai, kai dar tik ropinėjo :) Šįkart jam buvo įdomiau bėgti į jūrą, mėtyti į ją kamuolį, spardyti kamuolį po smėlį.
Daug laiko prie jūros neleidom, t.y. nesėdėjom ir "nesideginom". Tomas visai tokių dalykų nemėgsta, o aš irgi nesu fanė, tuo labiau, kad Vilius iš tų vaikų, kurie po 15-20min. buvimo vienoje vietoje jau sako "tepu tepu". Taigi, daugiau laiko leidom judėdami tai šėn, tai ten. Buvom Jūrų muziejuje, aplankėm pingvinus, ruonius, jūrų liūtus. Viliu labiausiai patiko didelis baseinas su daug žuvų, didžiausios ten buvo eršketai. Taip pat buvom pas delfinus, stebėjom jų pasirodymą. Jau buvau mačiusi prieš pora metų, bet ir vėl buvo labai smagu stebėti tuos gražius, protingus ir tokius geranoriškus gyvūnus. Man jie visada atrodo tokie gerai nusteikę :)) Viliui irgi patiko. Žiūrėjo išsižiojęs. Apsidairiau ir pamačiau, kad ir kiti panašaus amžiaus vaikai sėdi sustingę ir stebi išsižioję, tikriausiai, amžiaus tarpsnio ypatumai :))
Vieną popietę svarstėm kur važiuoti - ant Pilkųjų kopų ar ant Raganų kalno. Nusprendėm pabandyti aplankyti abu. Aš maniau, kad Viliui bus įdomiau ant Raganų kalno, nes jam patinka miške, bet pasirodė, jog kopose jam LABAI patiko, o ant Raganų kalno pradėjo išsidirbinėti, lįsti į krūmus ir kitaip bandė susižaloti :) Buvau nustebusi, kaip jis kantriai savo mažom kojytėm užlipo visą kelią ant Pilkųjų kopų, tik grįžtant teko šiek tiek panešti. Pakeliui sutikome vokiečių turistų grupę, tai žmonės šypsojosi matydami tokį mažą savarankišką keliauninką (rankos juk neduoda!).
Taigi, įvykdžiau kelis punktus iš šiųmetinių planų "ką nuveikti drauge su Viliumi": pabuvom prie jūros (tiesa, noriu dar :)), aplankėm delfinariumą ir jūrų muziejų, pakeliavom trise, nors ir labai trumpai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą