Šiandien buvom žirgyne. Aš net vienos dienos atostogą pasiėmiau darbe. Viena mama iš Mamų klubo pasiūlė apsilankyti su vaikais žirgyne, ir niekaip negalėjau sugalvoti priežasties, kodėl neturėčiau to padaryti :)
Taigi, šiandien turėjo šviesti saulė ir būti kažkur apie +8 laipsnius, tačiau mūsų ir taip džiugią pavasarinę išvyką dar labiau "džiugino" lengvos baltos snaigės, sukūriuojančios ore. Raudondvario žirgyne žirgų buvo nemažai, bet mamų su vaikais - dar daugiau. Mus visus pamatę žirgai vienareikšmiškai džiaugėsi, - mat mes turėjom morkų, duonos ir obuolių :)
Viliui labai patiko žirgai, tik jis jų privengė. Nedrįso nei morkos paduoti, tik man vis liepė ir liepė duoti žirgui duonytės :) Nedrįso ir paglostyti. Bet užtat su džiaugsmu žiūrėjo, kaip jie risnoja, bėga, nešioja kitus vaikus ir mamas.
O paskui Vilių aplankė jo draugė Zirzilia, ir gera nuotaika po truputį sklaidėsi ore... O dar tos kojos sušalo guminiuose batuose... ir mažuose, ir dideliuose...
Mano nosis man priminė, jog aš turiu alergiją arkliams, - tik atėjus į arklides pradėjau šnirpšti ir snargliuotis. Mūsų katinui tokios reakcijos neturiu, nors ir jiems aš esu alergiška :)
Bet vis tiek buvo smagu. Nes jei ne šis kartas, tikrai nežinau, kada būčiau parodžius Viliui ir sau tikrus žirgus iš arti. O ten galima nuvykti bet kada, labai miela moteris dirba, be to, dar ir hipoterapijos specialistė. Ji trumpai papasakojo, kokią naudą duoda jodinėjimas ant žirgo (be balno) vaikams su judėjimo sutrikimais, vaikams autistams. Be to, sakė arkliai labai myli vaikus, nes jie nuoširdūs ir dažnai ką nors skanaus turi rankytėse :)