gruodžio 29, 2008

namų šeimininkė ?..


Dar Kalėdų Seneliui klausinėjant, ko norėčiau dovanų, užsiminiau, kad neįmantrių valgių receptų knyga būtų tikrai ne pro šalį. Mat būnant namuose man karts nuo karto užeina noras pagaminti ką nors skanaus, įdomesnio, bet kūryba šioje srityje nėra mano stipriausia savybė, o kur užmesti akį vis neturiu, tad ir apsiribodavau savo keliais "firminiais" patiekalais (kaip antai, kotletai, mėsos ir daržovių troškinys, makaronai su įvairiais padažais). Mąsčiau, kad gal nebloga knyga padės dažniau ką nors šeimynai pagaminti. Kalėdų Senelis mano norų paisė, ir Kalėdų rytą džiaugiausiai puikia receptų knyga Virtuvės džiaugsmai. Didelė spalvota receptų knyga. Ji tikrai didelė, ir tikrai visi receptai su nuotraukom :) Gal dėl šios dovanos, ar dėl tų metų pabaigos pažadų ir norų fenomeno, dar ir per Gustavo enciklopedijos laidą užsirašiau morkų pyrago receptą :) Taigi, šiandien kibau į darbą!

Kol Vilius miegojo pietų, iškepiau morkų pyragą. Itin paprasta ir tikrai skanu. Na, gal dar čia išlindo ir mano simpatijos konditerijai, - nuo mažens jei ką ir veikdavau virtuvėje, tai kepdavau kokį pyragą ar sausainius. Kulinarinės paslaptys manęs niekada ypatingai netraukė.... Tad, jeigu kam įdomu, morkų pyragas:

4 kiaušiniai
1 stiklinė cukraus
1 pakelis vanilinio cukraus
2 stiklinės miltų
1 šaukštelis kepimo miltelių
2 šaukšteliai cinamono
1 šaukštelis kardamono (aš jo neturėjau, bet pyragas vis tiek buvo skanus :))
400g morkų (svarstyklių neturiu, tad tiesiog dėjau iš akies, mano akiai pakako 2 didelių morkų :))

Pagardinimui - saldžių varškės sūrelių arba saldžios varškės masės (aš rinkausi saldžius varškės sūrelius, turėjau tris, bet reikėtų gal kokių 4), Gustavas siūlė ir razinų, aš jų nebedėjau.

Kiaušinius išplakti su cukrum ir vaniliniu cukrum, sudėti visus kitus produktus ir gerai išmaišyti, morkas sutarkuoti burokine tarka ir sudėti, išmaišyti. Tiesa, man gavosi kiek kietoka masė, tad pyliau šiek tiek vandens. Sudėti į riebalais pateptą formą, ir kepti apie 40min.
Ant viršaus galima pridėti sūrelių masės, papuošti razinom. Kadangi sūrelių masės turėjau nedaug, tai tiesiog pridėjau šalia jau atpjauto pyrago gabalėlio lėkštėje.

Paprasta! Patiko ir Viliui :)

Na, o vakarop viriau bulvienę su mėsos kukulaičiais iš naujosios receptų knygos. Labai paprasta, tik man gavosi ne visai bulvienė, o daugiau porienė (nuo porų :)))) Tokia švelni sriuba, nes vėlgi neturėjau visų reikiamų prieskonių (Įsivaizduokit, HYPER RIMI neradau nei kalendros, nei mairūno....). O paskui ploviau visą kalną indų..... Ir kai vakare žiūrėjau Panoramą, pasijaučiau tokia namų šeimininkė....... Ir kas įdomiausia, dėl to jaučiuosi gerai :)) Panašu, kad tai viena iš gyvenimo bangų, stebėsim, kada ji nuslūgs :))

gruodžio 22, 2008

prieraiši tėvystė 1


Yra toks Mamų klubas. Mamos su savo mažyliais ir mažylėmis renkasi penktadieniais ir dalinasi, kas kuo - mamos - patirtimi, klausimais, rūpesčiais, išbandytais pyragų receptais, vaikai - žaislais, šypsenomis, niuksai ir ašaromis. Kartais kažkas iš mamų praveda paskaitėlę apie rūpimą ar įdomią temą, kartais sulaukiame svečio-eksperto, kartais - tiesiog būname drauge - daug mamų ir dar daugiau vaikų :))

Visus metus beveik sąžiningai atidirbau "tik" mama :) Beveik todėl, kad šių metų pavasarį turėjau pasiėmusi šiek tiek darbo į namus: projektų paraiškų vertinimas, studentų darbų recenzavimas ir pan. Tad kažkaip jau jaučiausi galinti ir norinti paveikti kažką daugiau, tad ir sutikau apsiimti skaityti knygą apie prieraišią tėvystę ir pasidalinti įgytom žiniom Mamų klube. Be to, įdomus sutapimas: kai mokiausi antrame psichologijos kurse, rašiau kursinį darbą apie ankstyvuosius kūdikio ir mamos santykius. Paskui mano profesinai interesai pakrypo visai kita linkme, bet štai vaikas sugrąžino 11 metų atgal ...

Skaitau aš Sears'ų Good behaviour book, kuri daugiau kalba apie auklėjimą ir kylančias problemas, bei kaip prieraiši tėvystė gali jų sumažinti. Kadangi dar ir kituose mamų diskusijų puslapiuose radau pasisakymų šia tema, manau, pasidalinsiu ta maža dalelyte jau perskaitytos knygos. Tiesa, profesionali vertėja nesu :)


Čia įmetu pirmąją dalį: apie požiūrius į auklėjimą, kas tai-prieraiši tėvystė, kuo ypatingi prieraišūs tėvai ir prieraišūs vaikai.

Smagaus skaitymo!!

*****

Požiūris į auklėjimą

Kaip tėvai priverčia vaikus daryti dalykus, kuriuos jie nori, kad darytų, ir kaip kaip jie priverčia vaikus norėti tai daryti? Tai sena kaip pasaulis problema, ir ji ne tik apie tai kaip nukreipti vaiko elgesį norima linkme, bet ir apie motyvavimą. Atsakymas pagrįstas ne elgesį kontroliuojančių technikų gausybe, bet tėvų-vaiko santykiu.

Beveik pagrindinis teiginys:
Jeigu jūs pažįstate savo vaiką gerai ir esate jautrus jo poreikiams, taip, kad jis pasitiki jumis, gebėjimas priversti jį elgtis gerai natūraliai atsiras, kadangi vaikas norės jus pamaloninti.
Auklėjimas yra daugiau tinkamas ryšys su vaiku negu „teisingų“ technikų naudojimas. Visas Sears‘ų požiūris į drausmę gali būti suvestas į vieną žodį – jautrumas. Jie siekia ugdyti tėvų jautrumą savo vaikams - siekti suprasti vaikų mintis, ir vaikų jautrumą tam, kokie yra jų elgesio padariniai. Ir jų požiūris yra prieraišumo požiūris.

Siekiant geriau suprasti prieraišumo požiūrį, trumpa kitų drausmės ir disciplinos metodų apžvalga.
1) autoritarinis požiūris
2) bendravimo požiūris
3) elgesio modifikavimo požiūris

Visi šie požiūriai turi privalumų ir trūkumų, visi jie yra naudingi, priklausomai nuo laiko ir situacijos. Tačiau nei vieno iš jų nepakanka pilnaverčiam auklėjimui.
1) Autoritarinis. „Aš pasakysiu, ką tau daryti
– pagrindinis akcentas yra tėvų autoritetas, kuriam vaikas turi paklusti arba išgyventi pasekmes. „Aš esu tėvas, o jis-vaikas. Ir viskas tuo pasakyta. Aš parodysiu, kas čia yra bosas“. Geroji šio požiūrio pusė – labai aiškiai įvardijama, jog tėvai yra atsakingi už savo vaiką ir jo elgesį. Tačiau šiame požiūryje gali kilti ir problemų:
- vaikas gali prarasti tėvų meilės jausmą
- vaikas gali taip susigyventi su tėvų galios baime, jog net suaugęs leis kontroliuoti savo gyvenimą tėvams(kitiems)
Svarbiausia-kai naudojamas tik šis vienas metodas, jis paprasčiausiai neveikia. Visų pirma dėl to, jog tėvai koncentruojasi į blogą vaiko elgesį ir nebemato gerojo. Bausmė tampa vieninteliu būdu kreipti/keisti vaiko elgesį, ir tėvai nebeieško kitų, labiau tinkamų būdų. Blogiausia, jog vaikai gerai elgiasi dėl to, jog bijo bausmės, o ne dėl to, jog norėtų pamaloninti tėvus. Taigi, jiems nėra ugdoma vidinė savikontrolė. Tuomet, kai tik dingsta kontroliuojantis asmuo, vaikai tampa „laukiniai“.
Šis stilius sukuria atstumą tarp tėvų ir vaikų. Visų pirma dėl bausmės, kuri vaikui gali sukelti pyktį, ir dėl to, jog nesuteikia galimybės pasireikšti vaiko temepramentui. Šio stiliaus tėvai nebando geriau ir giliau pažinti savo vaiko, nes jie tai priima, kaip jų autoritetą žeminantį dalyką. Taigi, šis stilius retai suteikia progų pasireikšti geriasioms tėvų ir vaikų savybėms.

2) Bendravimo. „Kaip manai, kas būtų teisinga daryti šioje situacijoje?“
– šis požiūris teigia, jog nėra blogų vaikų, tik blogas komunikavimas, ir kad vaikai iš principo yra geri, ir tėvai tiesiog turi išmokti kaip klausytis jų ir kalbėti su jais. Geroji žinia yra tai, jog šis požiūris pripažįsta vaiką kaip asmenį, kurio elgesį įtakoja jausmai, ir skatina tėvus pažinti ir gilintis į vaikų jausmus. Tėvai siekia sukurti supratimo ir pozityvią atmosferą namuose, vengiama bausmių, sumažėja draudimų. Pagrindinė problema yra tai, jog tėvai yra linkę prarasti savo autoritetą, perimdami mėgėjo pasichologo ar derybininko vaidmenį. Vaikai nustoja gerbti tėvų autoritetą, kadangi tėvai to nesitiki iš jų. Ir ta nepagarba perduodama toliau kitiems žmonėms už namų sienų.
Kita problema, jog tėvai taip bijo pažeisti vaiko psichiką pasirinkdami netinkamą būdą ar žodžius, jog galiausiai iš viso nieko nesiima. Taigi, šiuo stiliumi besivadovaujantys tėvai rizikuoja tapti per daug leidžiančiais.

3) Elgesio modifikavimo. „Jei tu elgsies taip, tuomet nutiks tai
– vaiko elgesys gali būti įtakojamas neigiamai arba teigiamai, priklausomai nuo to, kaip tėvai struktūruoja jo aplinką. Pvz.: jeigu vaikas ir toliau muša kitą vaiką jau išklausęs visą psichologiškai teisingą paaiškinimą, jog to daryti negalima, jūs tiesiog paimate vaiką iš tos grupės. Dauguma vaikų reaguoja teigiamai į šį stilių. Jis suteikia įvairias technikas, kaip laikas pertraukai, teigiams paskatinimas, natūralių pasekmių mokymas, tačiau yra šiek tiek mechanistinis ir itin primena gyvūnų dresūrą. Šis stilius gali būti labai tinkamas, kai vaikas turi emocinių problemų ar ypatingai sunkaus temperamento ir kiti būdai neveikia. Blogoji žinia, jog laikui bėgant jūs pritrūksite technikų arba energijos taikyti jas nuolat ir nuosekliai. Be to, šis stilius paremtas išoriniu elgesio formavimu, o ne vaiko ir tėvų ryšiu, taigi vaikas yra lyg projektas, o ne asmuo.

Prieraišumo požiūris. „Tu gali pasitikėti, jog aš padėsiu tau sužinoti kaip elgtis
Nei vienas iš minėtų požiūrių nenumato, jog drausmė turi būti pritaikyta prie vaiko amžiaus ir temperamento, ir prie tėvų asmenybių. Kiekviena situacija, kievienas vaikas ir tėvas yra skirtingi ir tėvai turi atsižvelgti į visus šiuos veiksmus kiekvienąsyk koreguodamas vaiko elgesį. Norėdami tai padaryti jie privalo pažinti save ir savo vaiką. Šis požiūris teigia, jog drausmė priklauso nuo teisingo ryšio su vaiku sukūrimo. Kai yra tvirtas ryšys su vaiku, tėvai gali naudoti bet kurį iš minėtų stilių. Kai susiduriate su drausmės problema, jūs klausiate „Kas vyksta su mano vaiku, ir kaip aš galėčiau padėti išspręsti šią jo problemą?“ Prieraišumo požiūris gali būti pavaizduotas kaip piramidė, kur pagrindas yra platus ir tvirtas, ir tai užima laiko sukurti, tačiau kai lipi aukščiau reikia mažiau energijos ir pastangų.
Taip, jūs privalote būti atsakingas už savo vaiką, bet ne kontroliuoti jį. Taip, turite bendrauti su vaiku, bet sukūrę pasitikintį ryšį. Taip, jums reikia drausmės technikų įveikti kasdienes situacijas, tačiau kai tos technikos neveikia, jūs galite atsigręžti į gilesnį vaiko supratimą. Šis požiūris suteikia jums tikrumo, jog jūsų vaikas elgsis tinkamai (dažniausiai) ir išugdys vidinę savikontrolę, reikalingą gyventi laimingą, produktyvų gyvenimą.


Prieraiši tėvystė

Pagrindiniai bruožai:
1) Reaguoti į vaiko verksmą greitai. Reaguojant jūs mokote vaiką paitikėti jumis.
2) Žindyti kūdikį. Žindymas leidžia pažinti vaiką ir suteikti jam tai, kas leis pasijusti gerai. Vaikai, kurie nebuvo atjunkyti per anksti, tapo savarankiškesni nei atjunkyti. Per ankstyvas atjunkymas nutraukia ryšį, kai vaiaks dar nemoka užmegzti kito ryšio. Tai gali pasireikšti vaikų pykčiu, agresija, isterišku elgesiu, nervingu lipimu ant tėvų ir prastesniu gebėjimu sukurti artimus ryšius.
3) Nešioti kūdikį/ vaiką.
4) Žaisti su vaiku, žaidžiant jūs pažįstate vaiką ir jo gebėjimus. Jūs norite, kad užaugęs vaikas būtų laimingas, taigi jūs norite, kad jis kuo daugiau praktikuotųsi šį jausmą nuo vaikystės, o niekas taip nedžiugina vaiko, kaip žaidimai su mama ar tėčiu!
5) Miegoti drauge. Laikas, praleistas ant jūsų rankų, prie krūties ir šalia jūsų naktį yra labai trumpas periodas augančio vaiko gyvenime, bet perduota meilės ir saugumo žinia bus svarbi visą gyvenimą.
6) Tapti fasilitatorium. Padėti vaikui išmokti elgtis šiame pasaulyje. Fasilitatorius nesako, ką daryti, bet padeda vaikui išmokti daryti.

Prieraišių vaikų bruožai:
Ø Jie nori pamaloninti
Ø Jie linkę paklusti
Ø Jie labiau save kontroliuoja

Prieraišių tėvų bruožai:
Ø Jie jautriai reaguoja į vaikų poreikius
Ø Jie reaguoja tinkamai, duodami ne per daug ir ne per mažai
Ø Jie pažįsta savo vaiką, jie pastebi amžiui būdingą elgesį
Ø Jie rūpinasi vaiku ne kontroliuodami, bet nukreipdami jo elgesį

Kaip prieraiši tėvystė palengvina auklėjimą?
Ø Skatina abipusį jautrumą
Ø Kuria žmones, kuriems ne visvien
Ø Skatina kūdikių ramų būdravimą. Prieraišūs kūdikiai mažiau verkia, daugiau tyrinėja aplinką, su jais smagiau būti drauge
Ø Skatina pasitikėjimą, kuris būtinas autoritetui sukurti ir išlaikyti
Ø Skatina savarankiškumą. Kadangi prieraišus vaikas pasitiki tėvais, jog jie patenkins jo fiziologinius poreikius ir suteiks saugumą, jis pasitiki jais ir tyrinėdamas aplinką bei mokydamasis
Ø Įgalina intymumą. Prieraišūs vaikai išsiskiria įdėmiu žvilgsniu, nuoširdžiai besidominčiu kitu žmogumi
Ø Skatina paklusnumą. Kuo ūmesnio būdo mano vaikas, tuo stipresnis turi būti mūsų ryšys.



10 principų, kurie padeda auklėti vaikus ( pgl. Sears‘us)

!!! Pirmiausia, pagalvokite, kokį norėtumėt matyti savo vaiką po 20 metų? Koks jis turėtų būti žmogus? Surašykite savybes, kurias norėtumėt kad jis turėtų. Tai yra jūsų tikslas auklėjant vaiką. Kai žinote savo tikslą, tuomet galite apgalvoti ir būdus, kuriais vesite savo vaiką jo link, atsižvelgiant į jo unikalią asmenybę bei savo charakterius.
1. Sukurkite stirpų ryšį su vaiku. Kad žinotumėt, kaip auklėti savo vaiką, turite jį gerai pažinti, tad stirpus ryšys yra būtinas.
2. Pažinkite savo vaiką. Žinokite vaiko amžiui tinkamą elgesį. Nevertinkite vaiko elgesio iš suaugusiojo pozicijų (jūs šives tai iš proto J).
3. Padėkite vaikui gerbti autoritetą. Autoritetas turi būti šiltas ir išmintingas. Pirmiausia, užmegzkite ryšį su vaiku, jūs pažinsite vaiką, o jis ims pasitikėti jumis. Pagarba remiasi pasitikėjimu. Kai vaikas pasitikės jumis patenkinant jo poreikius, pasitikės ir nustatant elgesio ribas. Kontrolė ir atsakomybė nėra tas pats. Reikia kontroliuoti ne vaiką, o situaciją, taip kad vaikas išmoktų kontroliuoti savo elgesį.
4. Nustatykite ribas, sukurkite struktūrą. Ribos-tai pasakyti „ne“, kai vaiko elgesys kelia pavojų jam ar kitiems. Struktūra-sutvarkyta saugi aplinka vaiko žaidimui ir mokymuisi.
5. Tikėkitės paklusnumo. Vaikas bus tiek paklusnus, kiek jūs tikitės, ir tiek neklausantis, kiek jūs leisite.
6. Būkite modeliu.vaikas sugeria visą informaciją iš savo aplinkos, tad tėvų darbas yra pateikti kuo geresnę „medžiagą“ priėmimui.
7. Ugdykite vaiko pasitikėjimą savimi. Vaikas, kuris gerai jaučiasi, elgiasi gerai. Vaiką, kuris teigiamai save vertina, lengviau auklėti.
8. Formuokite vaiko elgesį. Ugdykite teigiamas vaikos savybes, gebėjimus, mažinkite netinkamų įtaką. Jūsų tikslas – išmokyti vaiką suprasti, kas yra tinkamas elgesys ir gerai dėl jo jaustis.
9. Auginkite vaikus, kuriems ne visvien kitų poreikiai ir teisės. Kalbėkite ir klausykite.

gruodžio 16, 2008

apie ligas ir knygas :)



Vis dar sergam.
Ir Vilius, ir aš.
Viliui - angina, o man - nežinau kas, nes nebuvau pas gydytoją, bet kažkas tarp sinusito ir slogos su žiauriu rytiniu gerklės skausmu. Taigi, ir vėl nepavyko Viliui išvengti antibiotikų... Jau vasarą jam teko jų paragauti, nes buvo ta pati angina. Panašu, kad tai bus jo silpnoji vieta. O aš pati gydausi kaip išmanau, vis kokiom žolinėm mikstūrom, homeopatiniais vaistais, purškalais ir pan. Vat ir gyju iš lėto....


O sergantis vaikas tai išbandymas nervams (gal reikės kokios mikstūros nuo nervų pagert?.. Kad jų nebeturėčiau :) Kaip čia viena moteriškė aiškino per laidą "Klausimėlis", jog ji neturi nervų :))) būt gerai...).
Vilius zirzia ir zirzia, jau net ir nuolatinis buvimas ant rankų nepadeda. Kartais tikrai pritrūkstu kantrybės nešiotis po namus jį tokį zirzalą. Suprantu, kad jam nesveika. O ir pati tokia ne visai sveikuojanti, tai mes pora kaip tvora šiomis dienomis :))))

Taigi taigi, supratusi, kad Kalėdinių dovanų artimiesiems nepavyks nupirkti šią savaitę, ėmiau mąstyti apie alternatyvas.... Ir visai neplanuotai šiandien užsukau į Baltų lankų knygyno interneto sveitainę, ir žiū - galima pirkti internetu!!! Na gi ,na gi, galvoju, juk kaip tik šiemetinis mano Kalėdų Senis nutarė apdalinti artimuosius knygomis. Išsirinkau knygų vos ne kiekvienam mano šeimos nariui ir dar vieną sau (o kaip gi kitaip, aš juk prisiekusi knygų žiurkė :))), ir sėkmingai išsiuntusi užsakymą laukiu pristatymo. Ir ką jūs manote, po kelių valandų sulaukiu skambučio iš BLK, užsakymą pristatys rytoj, ir staigmena - pasirodo aš esu pirmoji interneto parduotuvės pirkėja !! Cha, aš net neįtariau, jog jie tik šiąnakt "paleido" šį projektą, o aš štai tapau pirmąją. Sau ramiai naršiau ir maniau, kad ji veikia jau "šimtą metų" :) Ta proga gausiu dovanų, žinoma - knygą!

Na, ar gi ne moderni mamytė esu? :))))) Reikės panaršyti ir po kitas parduotuves, gal taip visas dovanas supirksiu: neiškėlusi kojos iš namų, slaugydama vaiką, gerdama savo mikstūras ir nerizikuodama susilaužyti šonkaulių vaikštant per tooookį plikledį.

gruodžio 12, 2008

sergam 2

Vis dar sergam. Vilius užmigo beverdant jam pietus, iš pradžių miegojo pas mane nešynėje, paskui perkėliau į mūsų lovą (mat, į savo lovytę gultis griežtai atsisakė :)) Pietūs taip ir liko nesuvalgyti, ir išmiegojo vyrukas geras 2 valandas, o mūsų katinas Kumpis jį ištikimai saugojo:


O pabudo Viliukas visas sukaitęs ir su aukščiausia temperatūra! Bematuojant man akys tik plėtėsi plėtėsi, - visus 40 laipsnių parodė, tai dėkui Dievui, kad reikia atimti 5 dalis, bet vis tiek-39,5 jau daug. Nežinau, kas jam čia, gal ir gripas, o gal kokia 3 dienų karštinė?.... Greitai sugirdžiau vaistukų nuo karščiavimo, nurengiau kiek įmanoma, kad atvėstų kūnelis, ir ėjom valgyti pietų. Kirto neblogai, tad gal rimtai nesirgs :) O paskui ir visai įsibėgiojo, ir krepšinį su tėčiu žaidė :))

O į vakarą ir vėl pas mane - "apapa", net ir dar vieno vakarinio miegelio numigo, tiesa, tik kokį pusvalandį ir dar pakui kokias 20min. intensyviai zirzė būsenoje tarp miego ir nemiego... Na, ir jau sėkmingai paguldžiau jį naktiniam miegeliui, nors karštis taip baisiai ir neužkilo, vis tiek sugirdžiau vaistukų nakčiai. Vaistukus tai geria, lyg suprastų, kad reikia, o va temperatūros matuotis tai nekenčia iš visų plaučių :) Reiks ieškot kito būdo matuoti, užpakaliuko variantas jau atgyveno (mat jis toks greičiausias man buvo ik šiol).

O aš pastebėjau, kad kai Vilius serga, aš kažkaip labai ramiai sau sėdžiu namuose, susirandu kokios veiklos... O kai visi sveiki, tai negaliu nusėdėt niekur neišeidama, o jei praleidžiu dieną namuose, tai paskui save griaužiu, kad vaiko į lauką neišvedžiau, gryno oro negavo... O dabar lyg ir turiu priežastį kiurksoti namuose :)

sergam

Vilius susirgo. Vakar pakilo temperatūra, per naktį dar šiek tiek, ir dabar jau mano mažoji koala snaudžia man ant krūtinės, prisegtas nešynėj. Verda jo pietūs, bet panašu, kad nelabai jam jų norėsis, nes ir pusryčiams suvalgė keletą šaukštelių košės. Panašu į gripą ar kažką panašaus, nes kol kas nesloguoja, tik kartkartėm pakoso, tik toks visas apdujęs nuo karščio. Gaila vaikučio... Kol kas vaistukų nedaviau, bet panašu, kad gal reiks duot nuo karščiavimo, gal kiek lengviau jam bus.
Na va, jau ir visai užmigo, kol čia rašiau tas kelias eilutes...
Aš ir pati tokia ne visai sveika jaučiuos, bet kažkaip šįkart didelio nerimo nėra, kaip kad anksčiau, kai Vilius susirgdavo. Tiesiog stebiu ir žiūrėsim, jei negerės - pirmadienį eisim pas gydytoją.
Tai tiek žinių :) Bandysim sveikti.

gruodžio 03, 2008

koala :)


Šiuo metu Viliui "koalos" etapas - nenulipa man nuo rankų, vaikšto iš paskos, nepaleidžia nei sekundei, o jei pasitraukiu iš jo regėjimo lauko-baisiausia neviltis ir klyksmas... Iš pradžių nesupratau, kad jam čia taip labai reikia mamos, bet vakariniai verkimai ir klykimai davė suprasti, kad vaikui šiuo metu ypatingai reikia mamos. Gal trūksta saugumo (tik nesuprantu kodėl...), gal kaupia energija kokiam naujam vystymosi etapui?.. Net juokais pavadinau save "sterbline mama" :))))))

O vakarai tai buvo įdomūs-nakčiai užmiega gražiai lovytėj, o paskui kai tik prabunda po kokios valandos ar dviejų, verkia tol, kol negauna krūties, o paskui verkia, jei paguldau atgal į lovytę. Tad ir man tekdavo eiti miegoti, nes nurimdavo tik, kai aš gulėdavau šalia. O palikti vieną didelėj lovoj nedrįsdavau, nes jos migravimas per miegus gali baigtis stačia galva žemyn nuo lovos.

Na, vakarai kiek aprimo nuo vakar, gal ir aš aprimau... Turėjau gi bilietus į Whitesnake koncertą rytdienai, bet visi šitie vakaro kadriliai privertė suabejoti, ar su kuo kitu pavyks Viliukui nurimti, tad ir atidaviau savąjį bilietą draugui. Žinoma, gaila. Ne tiek paties koncerto, kiek galimybės išeiti dviese su Tomu...

O dienomis ir toliau Vilius kaip yo-yo žaisliukas - tai gražiai žaidžia ant žemės, tai jau ant rankų prašosi. Ir įdomu tai, kad neužtenka tik pvz. atsisėsti man ant kelių, reikia būtinai galvyte prisiglausti prie krūtinės :) Ir tėtis, kuris iki šiol buvo visai geras draugas, jau nebepadeda, neužtenka, kad jis pakeltų ant rankų, net jei aš ir stoviu visai šalia...

Tai ir nežinau, ar čia aš kokią klaidą padariau, ar tiesiog vaikui toks etapas. Tikiuosi, kad pastarasis variantas :)