Mano nuosavas tyrimas. Antroji - neplanuota - ataskaita.

Taigis, tataigis, tęsiu savo nuosavą tyrimą darbo paieškų labirintuose. Kaip ir žadėjau, kita ataskaita bus po dviejų savaičių (jos dar nepraėjo) arba po pirmo reikšmingo įvykio, - o jis štai ėmė ir įvyko! (Gal tik tiek ir tereikėjo, pasisakyti garsiai arba viešai ? :)). Pirmadienį buvau pakviesta ir vakar dalyvavau pokalbyje dėl darbo. Ir turiu pripažinti, jog pasikvietė ne tik mano vienos Lietuvoje labai geidžiama įmonė, ir siųsdama jiems savo gyvenimo aprašymą tikrai abejojau savo absoliučiu tinkamumu skelbiamoms pareigoms. Teisybę pasakius, tai meditavau prie to skelbimo kokias dvi dienas, vis svarsčiau, ar siųsti, ar tinku, ar nešoku aukščiau bambos... Bet susiėmiau, įjungiau savo avantiūriškumą ir išsiunčiau. Ir sulaukiau skambučio !!!! Pakėlė man nuotaiką kokia savaitei į priekį (net jeigu ir nepakvies į antrą pokalbį :)).

Pokalbio priešistorė nebuvo labai sklandi - laukiau personalo direktorės gerą pusvalandį!!!! (žiauriai vartau akis ir dūsauju "kaip taip galima?!!"). Bet - kenčiantiems dangus, o kantriesiems ir laukiantiems - besiveriančios durys :) Sulaukiau, pasikalbėjom, abi atvirai išdėstėm savo matymus ir supratimus apie mano tinkamumą anonsuotai pareigybei, ir nusprendėm, kad labai tikčiau kitai pareigybei :) Ji taip ir pasakė: "Matyčiau jus ne šioje, bet kitoje šio centro pareigybėje -.......". Na, aš viliuosi (o kas gi belieka? :)). Tad dabar belieka laukti jų sprendimo ir kito kvietimo pasikalbėti, kurio labai labai tikiuosi sulaukti. Juk pakankamai kantriai laukiantiems turėtų atsiverti reikiamos durys...nors aš ir per langą sutikčiau įsiropšti ;D

Pilvukai :)

Neseniai Vilius išsiaiškino, kad dideliame moterų pilve negyvena jokie kamuoliai, o iš jo išlenda maži vaikučiai. Ir ši tema vis sugrįžta įvairiais pavidalais :)

Vilius: Mama, o kai tu buvai maža, išlindai iš pilvo?

Aš: Taip.

V.: O iš kieno pilvo tu išlindai?

Aš: Iš savo mamos.

V.: Iš tetės?

Aš: Ne, iš savo mamos.

V.: Iš mano Ingos (mano sesuo ir jo teta)?

Aš: Nea. Iš savo mamos, tavo močiutės.

V.: O aš iš tavo pilvo išlindau?

Aš: Taip.

V.: O Lukas? Iš močiutės pilvo?

Aš: Ne, iš Ingos, ji Luko mama.

Vilius galvoja....

V.: O kas išlindo iš senelio pilvo?

Aš: Niekas. Tik iš mamų pilvukų išlenda vaikučiai.

Mano nuosavas tyrimas. Pirmoji tarpinė ataskaita.

Jau rašiau anksčiau, kad ieškau darbo. Kadangi sekasi ne taip jau ir gerai šitame fronte, jaučiu, kaip pradedu panikuoti. Vis labiau nerimauju, kad per tuos metus "namuose" tapau neįdomi, niekam nereikalinga kaip darbuotoja ir visaip kitaip ne tokia...... Tai sumąsčiau iš šitos situacijos pasidaryti pramogą :) Na, tokį lengvą lauko tyrimėlį atlikti - per kiek laiko įmanoma jaunai mamai susirasti darbą šiuo ekonominiu laikotarpiu Lietuvoje.

Taigi, startinės sąlygos:

- jauna mama (na, juk vis dar jauna, man 33 :))

- sūnui - beveik 3 (jei tiksliau - 3 bus lapkritį)

- išsilavinimas - aukštasis, magistro laipsnis

- darbinė patirtis - 7 metai

- profesinė sritis - personalo vadyba, mokymai (pačia plačiausia prasme, nes esu kūrusi mokymo programas ir vedusi mokymus labai įvairioms auditorijoms: nuo jaunų užsienio savanorių iki įmonės vadybininkų), esu dirbusi ir su ES remiamais mokymų ar mainų projektais

- darbinės patirties pauzė - 2 metai, trečiuosius vaiko priežiūros "atostogų" metus dirbau savarankiškai (ir oficialiai!) iš namų įvairius projektinius darbus (nors tai, panašu, nelabai kam įdomu...)

P.S. Mano dabartinė darbovietė, kurioje "kabu" vaiko priežiūros "atostogose" gerokai susimažinusi, ir nors darbų turi, nelabai aš noriu pas juos grįžti... Sakysit, labai jau aš išranki? Gal ir taip. Bet dirbti tai, kas man visai neįdomu, irgi nenoriu.

Paieškų objektas:

pageidautina nuolatinis (nors svarstyčiau ir terminuotą ar projektinį variantą) darbas personalo valdymo, mokymų organizavimo ir koordinavimo, projektų valdymo srityje. Darbo pobūdis gali būti gan įvairus, labiau priklauso nuo įmonės/organizacijos.

Traukia tarptautinės įmonės, nes jose kiek daugiau tvarkos, apibrėžtumo ir tęstinumo (lietuviško kapitalo įmonėje teko dirbti visus 4 metus, nors jausmas buvo, kad atidirbau visus 10 :D ). LT kapitalo įmonės - puiki darbinė ir gyvenimo mokykla, bet dar kartą grįžti į ją netraukia. Nors... jei kas kviestų, būtinai apsvarstyčiau pasiūlymą ir galimybes. Kaip sakoma - nespjauk, nes dar kokį būsimą viršininką apspjausi :)

Tyrimo pradžia: 2010m. liepos 7d. Tą dieną išsiunčiau savo pirmąjį CV dėl nuolatinio darbo. Na, buvo dar vienas bandymas gegužę, net interviu buvau pakviesta, bet to nelaikyčiau labai rimtu pareiškimu, nes ir pati dar nebuvau apsisprendusi išeiti į rimtus darbus.

Priemonės:

- interneto portalai, kuriuose skelbiamos laisvos pozicijos. Man patraukliausi - cv.lt ir cvonline.lt Kartais aplankau cvmarket.lt , bet nelabai ką įdomaus ten randu.

- Lietuvos ryto dienraščio šeštadienio numeris. Keletą kartų pirkau, kartą skelbimus peržvelgiau stovėdama parduotuvėj (na, gaila man tų 4 lt tik už skelbimų paskaitymą :)). Reikėtų nueiti į biblioteką ir paskaityti ramiai atsisėdus :)

- draugų informavimas: prie progos vis paminiu jiems, kad ieškau darbo, kad turėtų galvoje, jei kas užsimins. (Va, ir dabar jums miniu apie tai ;))

- mane dominančių įmonių interneto svetainių karjeros skilties peržiūra, kartais tik ten būna skelbimai apie laisvas pozicijas. Jei yra galimybė - savo duomenų nusiuntimas.

Statistika:

- praėjo 3 mėnesiai: nuo liepos 7d. iki spalio 8d.

- CV ir motyvacinis laiškas išsiųsti 18 kartų (17 - pagal skelbimus, 1 - tiesiai įmonei pasinaudojant jos interneto svetainėje esančia CV forma).

- aplikuota į personalo valdymo poziciją - 14 kartų, į kitas pozicijas - 4 kartai.

- gauta atgalinio ryšio - 2 laiškai, ir tie patys tik patvirtinantys, kad gavo mano CV :(

- sulaukta skambučių su pakvietimu į interviu - 0! Vienas didelis ir labai apvalus NULIS!

Papildomos įgyvendintos priemonės:

- pakeista informacija ir jos išdėstymas gyvenimo aprašyme - 1 kartą. Gal geriau - 2 :) Nes CV turiu tai du: vienas lietuviškai, kitas angliškai.

- motyvacinio laiško turinys keičiamas kaskart siunčiant naują laišką, priklausomai nuo įmonės ir ieškomo darbuotojo pozicijos.

- išsiųstas CV į konsultacinę įmonę, kuri atlieka atrankas, joje dirba mano pažįstama.

Vilities prarasti neleidžia:

- faktas, jog dalis atrankos konkursų dar nesibaigę, t.y. dar nesibaigęs terminas siųsti CV.

- ruduo - aktyvus laikotarpis ieškant naujų darbuotojų ar vykdant kokius personalo "perstumdymo" darbus, tad tikiuosi ir daugiau įdomių skelbimų.

Tolesni veiksmai:

- toliau sekti darbo skelbimus

- dar kartą perrašyti CV, šį kartą gal visai radikaliai pakeisti, svarstau - gal atsisakyti Europass CV formos, nors ji man ir labai patinka, bet gal nepatinka tiems, kurie ją gauna?.....

- kad nenuvažiuotų stogas - užsiimti savanoriška veikla :) O jos turiu! Net dviejose organizacijose ;)

Kita tarpinė tyrimo ataskaita: po 2 savaičių, arba po pirmo reikšmingo įvykio :)

p.s. O čia jei ir jūs ieškote darbo, keletas patarimų, beje, visai gerų.

Knyga apie derybas su Dievu ir ... vėžiu

Prieš.

"Būk atsargi su norais, jie linkę pildytis", - mane vis gąsdindavo racionalioji draugė A. <...> Bijojau sulaukti 50-ies ir suvokti, kad nugyvenau tuščią gyvenimą. Todėl visiems kartojau: noriu mirti jauna ir graži... Mano nerami siela, įkalinta miesčioniškų pareigų ir pramogų narvelyje, tyliai kentėjo. Aš nenorėjau jos girdėti. Mano kūnas ir Dievas išgirdo jos raudą... Jis nutarė mane gelbėti...

"Ačiū, Dieve, bet gyvenimo vertybėms permąstyti būtų pakakę ir lengvos avarijos, pavogto automobilio, sudegusios sodybos ar lengvo kojos lūžio, blogiausiu atveju žlugusios karjeros ir lengvo bankroto", - bandžiau ginčytis su Aukščiausiuoju.

Bet jūs turbūt žinote, kad Dievo dovanos yra nekeičiamos, nesvarstomos ir privalo būti priimtos."

Tuomet, kai.

"Galbūt tu, gerbiamas vėžy, gali graužti mano kūną, kol aš tavęs nepričiupau, bet tu tikrai nesugrauši mano sielos." <...>

"Taip, tiesa, aš nepasirinkau ligos, ji mane pasirinko, bet turbūt neatsitiktinai. Ne todėl, kad buvau bloga ar netinkamai gyvenau, o todėl, kad turiu sustoti ir pagaliau atsakyti į gyvenimo klausimus, ko iki šiol sėkmingai išvengiau." <...>

"Labiausiai vargina ne pati liga ar chemijos sukelti nemalonūs pojūčiai, o tas nuolatinis gydytojų kabinetų lankymas - jaučiuosi kaip etatinė darbuotoja. Vaikštai ilgais koridoriais, lauki kraujo tyrimų atsakymo, sėdėdama pritemdytuose koridoriuose esi priversta klausytis kalbų apie mirtį, kančias, laidotuves, gyvenimo neteisybę - tai išsekina labiausiai." <...>

"Gyvenimas tęsiasi, nors šiandien man atrodo, kad jis eina pro šalį. Valentinos dienos proga gaunu raudonus apatinius ir raudoną prabangų šalikėlį, tik, gaila, neturiu jėgų jų išbandyti - ką tik gavau savo penktąją, simboliškai - raudoną, chemiją. Meilės dieną praleidžiu apsikabinusi klozetą ir prisiekinėdama jam ištikimybę. Gal man čia ir nakvoti?"

Pamokos.

"Gyvenime mes žongliruojame penkiais kamuoliukais. Keturi iš jų - šeima, meilė, draugystė ir sveikata - stikliniai, nukritę ant žemės jie sudūžta arba bent jau įskyla ir niekada nebūna tobuli. Todėl jie yra vertingiausi ir turime juos branginti kiekvieną akimirką. Vienintelis kamuoliukas guminis - tai darbo ir karjeros kamuoliukas. Jeigu jį išmesime, jis atšoks nuo žemės ir bus lygiai toks pat, kaip buvo. Jei prarasite darbą, sužlugdysite karjerą, visada galėsite pradėti iš naujo, tarsi nieko nebuvę."

"Aš visada laukdavau tos didžiosios laimės, kurios dažniausiai niekas nesulaukia. <...> "Laimės ieškojimas yra viena iš pagrindinių liūdnumo priežasčių (Eric Hoffer)". Maniau, laimės ateis tada, kai įveiksiu vieną ar kitą kliūtį, grąžinsiu kreditą, persikelsiu į kitą butą, sūnus pradės lankyti mokyklą, nuvažiuosime atostogų į Italiją. Dabar jau žinau: jei lauksi laimės, laikysi jai plačiai atvėręs duris, bet tik stebėsi ir nieko nedarysi, greičiausiai pro tas duris įžengs liūdesys."

***

Erika Umbrasaitė "Vienos krūties istorija". 34-erių moters, susirgusios itin agresyvia krūties vėžio forma, dienoraštis. Ir vėl aš skaitau knygą apie su vėžiu besigalinėjančius žmones. Ir vėl pasineriu į tą fizinio ir dvasinio skausmo persmelktą pasaulį. Gal turiu mazochisitinių polinkių? :) O kartais nusmelkia aštri kaip ietis mintis - lyg kažkam ruoščiausi... Šalin šalin, jūs mintys paklydėlės!!!

Apie knygą: lengva skaityti, pagavi, optimistiška, kartais graudi, kupina sveiko jumoro, kartais gal kiek pajuodusio :) Perskaičiau akimirksniu, per parą. Įmanoma ir greičiau, jei nemiegoti. Privaloma perskaityti VISIEM, vyram, moterim, sveikiem ir sergantiem, jauniem ir jau šiek tiek pagyvenusiem. Perskaičius - pagalvoti, gal ką pakeisti savo gyvenimo tėkmėj. Ir pasidėti knygą netoliese, kad vos tik užplūdus pilkajai gyvenimo nesėkmių bangai, galėtumei griebti ją ir pasikrauti optimizmo eiti pirmyn.

697 psl. tikro gyvenimo

Įveikiau. Pagaliau :) 697 puslapiai. Knyga tikrai kaip plyta, iš tokių gali neblogą sieną sumūryti, o aš ją net buvau įsimetusi į rankinę paskaityti, kai/jei teks laukti :)

Edna O'Brien ir jos "Kaimo mergaičių trilogija ir epilogas". Knyga apie tikrą gyvenimą, apie ne patį gražiausią ir patį lengviausią gyvenimą. Sakyčiau gal labiau suprantama ir priimtina moterims. Labiausiai man patiko tai, kad dviejų pagrindinių herojų paveikslai labai tikroviški: sudėtingi, nevienalyčiai, jos neįkūnija nei labiau neigiamo charakterio, nei labiau teigiamo. Jos tiesiog tokios, kokie yra žmonės: įvairialypiai, skirtingi, priklausomai nuo šalia esančių, nuo gyvenimo aplinkybių ir patyrimų, turintys savo silpnybių, ir negalintys jų išguiti, net jei jos ir labai juodina ir griauna jų gyvenimus.

Kas nepatiko? Gal kad kartkartėmis būdavo sunku tęsti skaitymą, nes lyg ir nieko nevykdavo (bet iš tiesų - juk ir gyvenime ne visada kažkas tokio vyksta :)). Trečioje knygos dalyje šiek tiek trikdė besikeičiantis pasakotojo asmuo - tai trečiasis asmuo, tai viena iš herojų, nors pirmąsias dvi dalis pasakojo kita draugė. Yra knygų, kurios paremtos tokia pasakojimo struktūra (pvz. Jodie Picoult "Mano sesers globėjas"), tačiau tokia būna visa knyga, tai suteikia jai savitumo, o ir pasakojimui suteikia spalvų ir atspalvių. O šioje knygoje man šis požymis atrodė kiek pritemptas...

Knygoje daug airiško kasdieninio gyvenimo aprašymų, ir jie tikrai gerai atskleidžia žmonių mąstymo ribotumą, stereotipus ir bandymus į juos įtilpti.

Kadangi knyga aprašo herojų gyvenimą nuo mergaitiško amžiaus iki brandžių moterų, jų visus išgyvenimus pereinant įvairius gyvenimo etapus, tai tikrai galima skaityti porcijom, kaip kad serialus žiūrime serijom. Ir puikiai tiks tiems (toms ?), kurie nori pasinerti į tikrovišką ir įvairialypį gyvenimą, sekti dviejų mergaičių, merginų, moterų vidinio ir išorinio gyvenimo kelius, vingius ir tiesiąsias.

Man visada patiko testai...

Man visada patiko testai. Dar tada, kai mokiausi mokykloje ir ypatingai nesvajojau studijuoti psichologijos. Anksčiau net būdavo tokios knygelės, kuriose surinkta įvairiausių testų. Patikdavo man juos atlikinėti :) Vėliau supratau, kad testai turi būti rimti, pagrįsti, patikrinti, jei nori ką nors tikresnio apie save iš jų sužinoti. O jeigu ir labai rimtų testų imtis, tai net pats vienas negali jų nei tinkamai atlikti, nei tinkamai interpretuoti rezultatų. Tokie yra projekciniai testai, kuriuos psichologai patys specialiai mokosi pateikti ir interpretuoti. Darbinėje aplinkoje irgi neapsiėjau be testų. Yra toks labai populiarus atrankų metu atlikti CPI (California Personality Inventory) asmenybės klausimynas. Jį esu atlikusi gal kokius 6 ar 7 kartus :) Ir kaskart gaudavau kiek skirtingą rezultatą. Bet tai natūralu, juk gyvenimo aplinkybės keičiasi, žmogus įgyja naujų įgūdžių, patirties. Na, bet bendrosios tendencijos vis tiek lieka tos pačios. Beje, esu parašiusi ne vieną dešimtį charakteristikų pagal šio klausimyno rezultatus, tad jis pažįstamas kuo puikiausiai, ir tikriausiai jau nebereikėtų jo atlikinėti pačiai, nes per daug gerai žinau klausimus, net jei jų ir visi 462!!! :)

Testų manija man pasireiškia bangomis. Tokia gana didelė ir stipri buvo, kaip baiginėjau mokyklą :) Na, natūralu. Paskui dar kažkada buvo, gal kai ruošiausi keisti savo savanorišką gyvenimo būdą į geriau apmokamą (arba TIESIOG - apmokamą :)). Ir štai dabar pastebiu, kad kažkaip natūraliai, nespecialiai vis atsirandu testų interneto svetainėse. Giliai kasti nereikia - juk ir vėl dairausi darbo, arba darbinės veiklos, arba veiklos, už kurią mokėtų pinigus, arba papildomų prasmingų veiklų savo gyvenime :) (Hmm, kodėl taip sunku pavadinti? Ir kodėl man taip svarbu pavadinti TIKSLIAI? :) Profesinė liga?...). Yra toks MBTI testas - Myers-Briggs Type Indicator. Tai psichometrinis instrumentas, skirtas žmonių psichologinėms nuostatoms, susijusioms su jų pasaulio suvokimu bei sprendimų priėmimu, nustatyti. Šios nuostatos buvo išskirtos iš psichologijos klasiko Karlo Gustavo Jungo tipologinių teorijų, pateiktų jo 1921 metų knygoje “Psichologiniai tipai”. Pati instrumentą sukūrė dvi moterys - motina ir dukra, Katerina Cook Briggs ir Izabelė Briggs Myers. Nors kritikuotas šitas testas, man patinka, jog asmenybės tipų yra 16 (o ne kokie 4) ir pagrindinės savybės aprašo įvairias žmogaus charakteristikas: iš ko ir kaip žmonės gauna energiją (veiksmo ar minties, t.y. ekstraversija ir intraversija); kaip žmonės suvokia ir interpretuoja informaciją (per jutimus ar per intuiciją); kaip žmonės priima sprendimus (mąstydami ar išjausdami) ir ketvirtoji savybė - kaip žmonės reaguoja į išorinį pasaulį (apibrėžtumas ir neapibrėžtumas). Įvairios savybių pasireiškimo kombinacijos sudaro skirtingus asmenybės tipus. Taigi, atlikau ir aš šį testą ir buvau nustebinta gauto rezultato!!! INFJ tipas - rečiausiai pasitaikantis asmenybės tipas!!! Tik apie 1 proc. gyventojų yra šio asmenybės tipo. Jei iššifruoti raides, tai esu Intravertė, pasikliaunanti Intuicija ir sprendimus priimanti jausmų pagrindu ir juos parodanti išoriniam pasauliui (J-apibrėžtumas). Skaičiau skaičiau tą aprašymą apie mane ir buvo keista - nes labai daug tiesos jame. Ir dar - anksčiau niekada nemaniau, kad esu kažkuo kitokia, išskirtinė. Na, teisingiau būtų pasakyti, kad nelabai leidau sau manyti, kad tokia esu, nes vis tik pasitaikydavo akimirkų, kai pajausdavau, jog kažkaip kitaip viską matau ir suvokiu, arba kažkaip kitaip, skirtingai žmonės į mane reaguoja :) Na, jei tikėti testo rezultatais, tai visai nenuostabu, nes tikriausiai kartais atrodau kaip iškasena arba ateivė :))))))) Nors pati sau tooooookia normali....

O vakar iki išnaktų prasėdėjau beskaitinėdama apie savo kūno tipą pagal Ajurvedą. Prie mano domėjimosi Ajurveda prisidėjo nemažai faktorių, bet paskutinis ryškiausias - mano draugės M. mergvakaris indiškai Shanti SPA centre :) Kai apsirengi indiškais drabužiais, klausai indiškos muzikos, geri imbierinius kokteilius bei aitrią arbatą su pienu, ir valgai vegetarišką nuostabaus skonio tortą, papuoši rankas indiškais chna piešiniais ir kaktą bindžiu, ir visa tai patinka :)), tai nenuostabu, kad dar daugiau pasidomi ta sritimi. Pasitikrinau, koks tas mano vyraujantis prigimtinis konstitucijos tipas - pasirodo vyrauja kapha doša. O dar galima pasidaryti papildomą šiuo gyvenimo momentu vyraujančios došos testą ir esant reikalui - koreguoti jos kiekį (dieta ir režimu). Daugiau čia ir čia ir dar čia .

Tokie tad mano klaidžiojimai savęs pažinimo kely ;) Gal ir jums bus įdomu užklysti.

Viena pusiau dirbančios mamos diena ARBA Kaip sukasi voverė rate

Savaitės pradžia. Pirmadienis. "Priduodu" vaiką į darželį, o pati lekiu "tvarkyti reikalų". Dienos darbų sąrašas netrumpas, tad lekiu į Ligonių kasas - "prisiduoti" kaip mažametį auginanti pilietė ir dar dirbanti su individualios veiklos pažymėjimu, kad nereikėtų kas mėnesį mokėti tų privalomų 72 lt. Ir ką - pasirodo neužtenka tik mano vairuotojo pažymėjimo! Reikia ir paso. Mat jų duomenų bazė dar ne tokia pažengusi, kad surastų žmogų pagal asmens kodą.... Rrrr, be komentarų (nors aš aišku irgi optimistė! :)) Sėdu į mašiną ir galvoju kurį dienos darbą daryti toliau. Tada suvokiu, kad jeigu dabar šitą reikaliuką paliksiu neužbaigtą, tai jis tęsis man kaip kokia uodega ilgai ilgai. Tad minu greičio pedalą ir lekiu namo - pasiimti paso :) Grįžusi atgal į LK užtrunku tik kokią 1 minutę!!! Bet jau galiu tęsti toliau darbų sąrašu. O jame buvo ne tik darbiniai darbai, buvo ir tokie asmeniniai darbai :) , kaip pvz. - nupirkti draugei dovaną mergvakariui, užsakyti tai pačiai draugei dovaną vestuvėms, pasidairyti kokių naujų rudeninių batų sau... Trumpai tariant, kadangi praeitas dvi savaites intensyviai dirbau ir važinėjau po Lietuvos miestus, tai naują savaitę pradėjau totaliu atsipalaidavimu nuo darbinių darbų!!! (ne į gerą , ne į gerą...). Ir ... pamečiau galvą! Besidairydama parduotuvėse sulaukiau skambučio ir supratau, kad pamiršau atlikti svarbų darbą (darbinį)! Oooooi, kaip nesmagu (LABAI nemėgstu pamiršti savo darbinius įsipareigojimus). Užlindusi gatvėje už kampo, kur mažiau triukšmo, puolu skambinti į Šilutės rajono savivaldybę tvarkyti tą svarbų reikalą, ir mano telefonas kaip tik tuo metu nusprendžia pranešti, kad jo baterija išseko... Bet reikalai spėja pajudėti. Aš lekiu užsakinėti vestuvinę dovaną savo draugei (labai simbolinę - austinę juostą su jos ir jo vardais), o mane lydi "verkiantis" telefonas, - išjungti negaliu, nes laukiu skambučio :) Rytas, prasidėjęs kaip beprotiškas tik valandėlei mane buvo palikęs ramybėje, o dabar ir vėl įtraukė į tą chaotišką skubėjimą... Vargais negalais išsirenku gražiausią juostą, sulaukiu neigiamo atsakymo mano tvarkomu reikalu, ir lekiu namo - kad pakraučiau telefoną bei išgaučiau teigiamą atsakymą ir taip pabaigčiau tuos darbinius reikalus su Šilute :) Jaučiuosi kaip voverė rate - ne laiku iššokusi pailsėti ir greitai ir be skrupulų sugrąžinta į jį atgal :) Namuose aptinku ramybės giją ir be streso sutvarkau visus likusius darbus. Tada bėgu pasiimti Viliuko iš darželio, ir tada jau greitai ruošiuosi Knygių vakarui naujai įsteigtame Prieraišios tėvystės centre. Vilius vis paprašo, kad pasiimčiau jį į savo darbą, tai ir pranešu, kad šį vakarą jis eis su manimi į mano "darbą". Nors Knygių vakarai tikrai nėra mano darbas, o tik planuojama savanoriška veikla, bet vaikui daug maloniau žinoti, kad kartais jis gali eiti su mama į darbą :) Pirmajame bandomajame Knygių vakare užsibūname, nors esame tik trys mamos ir du vaikučiai :) Namo grįžtame su tamsa. Ilga voverės diena, bet smagi ir vaisinga, jaučiuosi gavusi gardų riešutėlį :)