Sausio 1 ir 2 dienos praėjo ligoninėj. Dar nauji, bet ir tuo pačiu jau įprasti kasdieniai rutininiai darbeliai: pažindyti, pamaitinti, pakeisti sauskelnes, panešioti.... O dar ir pačiai sunku judėti.
Baltos sienos, baltos lovos ir mažos lovytės... Pro langą - šlapias sausis... Pagalvoju, kad gerai, jog nereikia niekur eiti.
Sekmadienį ateina naujagimių gydytoja su visa palyda, apžiūri, pasveria. Mažiukai šiek tiek numetę svorio, bet normos ribose. Visa kita - gerai.
Paskui naktis. Su Tomo pagalba. Naktys ligoninėj sunkios: ilgos, beveik be miego, su vis aiškiau pajaučiamu maratono jausmu, - štai vienas pamaitintas, panešiotas, nuramintas, jau miega, ir.... nubunda kitas, ir vėl viskas nuo pradžių :) Tas maratono jausmas vėliau aplankys vis dažniau :).......
Pirmadienis. Mano gydytojas mane jau paleidžia, - gyju puikiai, jokių komplikacijų, tad galiu važiuot namo. Bet mažiukus gydytoja dar palieka vienai dienai, stebėjimui. Nieko baisaus, tiesiog mažajam kraujas rodo uždegimą, negražiai nubertas, nori pakartoti kraujo tyrimą dar kartą, įsitikinti, kad uždegimas mažėja. Gydytoja "išrašo" abiems mažiams vakarines maudynes :) Šio "recepto" priešistorė ne tokia maloni, tiesiog, per mažiukų apžiūrą pamačiau, kad pamiršau kūdikių higieną... Niekas nepriminė, o pačios smegenys dar nepradėjo veikti kaip reikiant... Jausmas nekoks - lyg būčiau nevalyva mamytė, bet nieko, išgyvenama :) Manau, jog turėsiu dalyvauti, galvojau, gal ką naujo išmoksiu apie maudynes, bet pasirodo, juos pasiima, išmaudo ir gražiai suvystytus pristato atgal! Tad turėjau 20min. visiškos ramybės vienumoj :) O grįžo mažieji piliečiai skirtingai nusiteikę: mažasis Karolis patenkintas po maudynių ir giliai įmigęs, o Tautvydas - alkanas alkanutis :)
Ir dar viena naktis ligoninėj. Dviese su Tomu. Vėl beveik bemiegė, vėl tas maratono jausmas....
Ryte jau labai laukiu žinių iš naujagimių gydytojos, teigiamų. Belaukiant išbandau abiejų žindymą vienu metu. Pavyksta :) Jausmas keistas: lyg melžtų kaip karvę :D
Galiausiai ateina akušerė su gerom naujienom.
Baltos sienos, baltos lovos ir mažos lovytės... Pro langą - šlapias sausis... Pagalvoju, kad gerai, jog nereikia niekur eiti.
Sekmadienį ateina naujagimių gydytoja su visa palyda, apžiūri, pasveria. Mažiukai šiek tiek numetę svorio, bet normos ribose. Visa kita - gerai.
Paskui naktis. Su Tomo pagalba. Naktys ligoninėj sunkios: ilgos, beveik be miego, su vis aiškiau pajaučiamu maratono jausmu, - štai vienas pamaitintas, panešiotas, nuramintas, jau miega, ir.... nubunda kitas, ir vėl viskas nuo pradžių :) Tas maratono jausmas vėliau aplankys vis dažniau :).......
Pirmadienis. Mano gydytojas mane jau paleidžia, - gyju puikiai, jokių komplikacijų, tad galiu važiuot namo. Bet mažiukus gydytoja dar palieka vienai dienai, stebėjimui. Nieko baisaus, tiesiog mažajam kraujas rodo uždegimą, negražiai nubertas, nori pakartoti kraujo tyrimą dar kartą, įsitikinti, kad uždegimas mažėja. Gydytoja "išrašo" abiems mažiams vakarines maudynes :) Šio "recepto" priešistorė ne tokia maloni, tiesiog, per mažiukų apžiūrą pamačiau, kad pamiršau kūdikių higieną... Niekas nepriminė, o pačios smegenys dar nepradėjo veikti kaip reikiant... Jausmas nekoks - lyg būčiau nevalyva mamytė, bet nieko, išgyvenama :) Manau, jog turėsiu dalyvauti, galvojau, gal ką naujo išmoksiu apie maudynes, bet pasirodo, juos pasiima, išmaudo ir gražiai suvystytus pristato atgal! Tad turėjau 20min. visiškos ramybės vienumoj :) O grįžo mažieji piliečiai skirtingai nusiteikę: mažasis Karolis patenkintas po maudynių ir giliai įmigęs, o Tautvydas - alkanas alkanutis :)
Ir dar viena naktis ligoninėj. Dviese su Tomu. Vėl beveik bemiegė, vėl tas maratono jausmas....
Ryte jau labai laukiu žinių iš naujagimių gydytojos, teigiamų. Belaukiant išbandau abiejų žindymą vienu metu. Pavyksta :) Jausmas keistas: lyg melžtų kaip karvę :D
Galiausiai ateina akušerė su gerom naujienom.
1 komentaras:
laikykis!
Rašyti komentarą