2011m. gruodžio 31d. Šiandien paskutinė metu diena ir Nauji metai. O aš ligoninėj :) Tikrai pirmą kartą tokią dieną!
Vidurdienį atveža mano du bernužėlius, tokiose aukštose lovelėse ant ratukų. Viskas - Naujagimių skyrius perduoda į mano rankas. Neužilgo ateina ir akušerė, - ji rimtai nusiteikusi mane įsprausti į elastines kelnaites (skirtas po gimdymo) ir pastatyti ant kojų, kad jau pradėčiau judėti. Dėl tų specialių elastinių kelnaičių aš turiu didelių abejonių, nes jas nešiojau po Viliaus gimdymo, o tada, žinia, pilvas nebuvo tooooks didelis, nors svorio ir labai panašiai priaugau ;) Tačiau ryžtinga akušerė neleidžia suabejoti, "Įkišim!, - užtikrina. Ir su padėjėjos pagalba savo pažadą įvykdo. Stoviu. Iš lėto paeinu. Akušerė paleidžia vandenį kriauklėje ir rodo į ją, - suprask, štai tau pirma užduotis, eik nusiprausk veidą :) Taip po truputį judu, labai iš lėto, atsargiais lėtais judesiais. Bet jau galiu prieiti prie vaikučių, juos panešioti, pažindyti.
Žindymas! Nerimo nemažai: kada pradės gamintis pienas, ir kiek jo bus?.. Stengiuosi glausti kuo dažniau kiekvieną, žindo abu neblogai. Viliuosi, kad pieno bus. Tik neturiu didelių vilčių, kad bus gana abiems... Tad vis tenka atsinešti mišinėlio iš Naujagimių skyriaus...
Aš jau išrinkusi vieną vardą - dėl jo kaip ir niekas nebesiginčija. Karolis. Antrasis vardas vis dar "po klaustuku". Palieku šitą darbą Tomui, - būsim vieną vardą išrinkęs vienas, kitą - kitas ;) Jis ateina su sąrašu, bandom rinkti. Sustojam ties Tautvydu, ir galiausiai jis visiems patinka, nors aš pati apie tokį vardą gyvenime nebuvau pagalvojus!.. Pirmasis tad Tautvydas, o antrasis (mažasis) - Karolis.
Vaikučius prižiūrėti dar sunku, vos judu. Nakčiai atvažiuoja (tiesiai iš Panevėžio!!) padėti sesuo. Tokie tie mūsų Nauji metai: fejerverkai pro ligoninės langą, po naujagimį glėby ir beveik nemigo naktis (šita dalis kaip ir priklauso Naujametinės nakties scenarijui :D). Ir taip gaila, kad negaliu šią naktį būti su Viliuku...
Vidurdienį atveža mano du bernužėlius, tokiose aukštose lovelėse ant ratukų. Viskas - Naujagimių skyrius perduoda į mano rankas. Neužilgo ateina ir akušerė, - ji rimtai nusiteikusi mane įsprausti į elastines kelnaites (skirtas po gimdymo) ir pastatyti ant kojų, kad jau pradėčiau judėti. Dėl tų specialių elastinių kelnaičių aš turiu didelių abejonių, nes jas nešiojau po Viliaus gimdymo, o tada, žinia, pilvas nebuvo tooooks didelis, nors svorio ir labai panašiai priaugau ;) Tačiau ryžtinga akušerė neleidžia suabejoti, "Įkišim!, - užtikrina. Ir su padėjėjos pagalba savo pažadą įvykdo. Stoviu. Iš lėto paeinu. Akušerė paleidžia vandenį kriauklėje ir rodo į ją, - suprask, štai tau pirma užduotis, eik nusiprausk veidą :) Taip po truputį judu, labai iš lėto, atsargiais lėtais judesiais. Bet jau galiu prieiti prie vaikučių, juos panešioti, pažindyti.
Žindymas! Nerimo nemažai: kada pradės gamintis pienas, ir kiek jo bus?.. Stengiuosi glausti kuo dažniau kiekvieną, žindo abu neblogai. Viliuosi, kad pieno bus. Tik neturiu didelių vilčių, kad bus gana abiems... Tad vis tenka atsinešti mišinėlio iš Naujagimių skyriaus...
Aš jau išrinkusi vieną vardą - dėl jo kaip ir niekas nebesiginčija. Karolis. Antrasis vardas vis dar "po klaustuku". Palieku šitą darbą Tomui, - būsim vieną vardą išrinkęs vienas, kitą - kitas ;) Jis ateina su sąrašu, bandom rinkti. Sustojam ties Tautvydu, ir galiausiai jis visiems patinka, nors aš pati apie tokį vardą gyvenime nebuvau pagalvojus!.. Pirmasis tad Tautvydas, o antrasis (mažasis) - Karolis.
Vaikučius prižiūrėti dar sunku, vos judu. Nakčiai atvažiuoja (tiesiai iš Panevėžio!!) padėti sesuo. Tokie tie mūsų Nauji metai: fejerverkai pro ligoninės langą, po naujagimį glėby ir beveik nemigo naktis (šita dalis kaip ir priklauso Naujametinės nakties scenarijui :D). Ir taip gaila, kad negaliu šią naktį būti su Viliuku...
2 komentarai:
Vos perskaičius fb žinutę puoliau ieškoti daugiau info, kaip tau sekasi:).
Puikiai tave suprantu, kaip jauteisi Naujųjų naktį - aš Justą gimdžiau sausio 2ą, tai patikėk - tuos metus praleidau drebėdama, kad tik dar mažylis leistų Naujus sutikti namie:).
Labai labai džiaugiuosi, kad jau esate visi kartu - tikiu, kad sulyg kiekviena diena viskas tik lengvės. O kol kas - stiprybės :)
Kokie grazus vardai!
Rašyti komentarą