Nuo šiandien prasideda mėnuo ir tada Viliui bus 2-eji. Ta ir dar kitomis progomis sumąsčiau tokį mini projekčiuką - kiekvieną dieną rašyti dienoraštį su tos dienos įžvalgom, naujienom, pasiekimais ar rūpesčiais. Ir pavadinau šitą projekčiuką KASDIEN KARTU. Finišuosime Viliaus antruoju gimtadieniu :)
Taigi, pirmasis įrašas. Sakyčiau, gana rimtas :) Vilius mokosi užmigti vienas! Iki šiol vakaro ritualas būdavo toks: tvarkom žaisliukus (ne visada, kartais pagal situaciją geriau būna tiesiog tiesiai eiti į vonią), einam valyt dantukų, praustis arba maudytis (jei maudytis, tai anksčiau traukiam į vonią), teptis kremais :), rengtis pižamą, sakyti labanakt tėčiui, išjungti šviesą, gerti pienuko ir - į lovytę, apkamšau, paglostau, ir sėdėdavau šalia ant lovos, kol užmigdavo. Paskutinę savaitę pastebėjau, kad kažkaip ilgai užtrunku prie tos lovytės, pusvalandį, kartais ir 40min. Vilius tai kalba, tai pradeda kuistis, tai žaisti, žodžiu, guli, bet nemiega. Įtariu, ėmė naudotis tuo, jog aš būnu šalia, kol užmiega ir nemiegoti, kad aš pabūčiau ilgiau...
Prieš 4 dienas man baigėsi kantrybė, nes išsėdėjau visą valandą, susipykom su Vilium, nes man atsibodo, o jis susinervino, nes aš pasakiau, kad išeisiu. Žodžiu, baigėsi tuo, kad aš išėjau, jis verkė, šalia atsisėdo Tomas, ir galiausiai Vilius užmigo. Supratau, kad laikas jam mokytis užmigti vienam. Kitą vakarą buvo panašiai, tik nesusipykom, prasėdėjau gal pusvalandį, Vilius nemiegojo. Tada jam paaiškinau, kad būsiu kitam kambary, kad jeigu pašauks, aš iš karto ateisiu ir t.t. Išėjau. Stovėjau už durų. O jis gulėjo, nesikėlė, bet verkšleno... Kaip gaila buvo... Apsikabino savo pliušinę beždžionę ir tyliai verkšleno... Dar kokius 2 kartus grįžau nuraminti, galiausiai užmigo.
Vakar jau buvo geriau. Paaiškinau, kad jis turi mokytis užmigti vienas, kad jau pakankamai didelis, paglosčiau , pabučiavau, ir iš karto išėjau. Ir nieko! Nė garselio. Po 10min. atėjau pažiūrėt, - gražiausiai miega! Vualia, kaip sako prancūzai :) Maniau, bus kur kas sunkiau. Šiandien ir per pietų miegą taip palikau vieną. Viskas taip pat gerai. Šiandien 4-as mokymosi vakaras - jokių ašarų, prieštaravimų (na, tiesa, bandė gultis mūsų lovoj, bet perkėliau į jo lovytę). Užmigo ramiai ir tyliai :) Džiaugiuos, kad taip lengvai. Tikriausiai, pataikiau tinkamu momentu :)
1 komentaras:
tikrai - kaip viskas paprastai pas jus atrodo :) sveikinu :)
Rašyti komentarą