Kurią tai dieną vaikščiojom su Viliumi ir sustojom pažaisti žaidimų aikštelėje, kuri ribojosi su vaikų darželio tvora. Kaip tik buvo tas dienos metas, kai vaikai žaidė lauke. Teritorija ten visai nemaža, yra kur vaikam palakstyti. Aš didelio dėmesio nekreipiau į tuos vaikus, nes Vilių reikėjo ganyti. Bet štai pačios mergaitės iš už darželio tvoros mane pasikvietė. Pasirodo, jos rinko į kibirėlį stiklus, t.y. įvairias šukes. Ir už tvoros, taip sakant jau ne darželio teritorijoje, jos pamatė šukių, tai ir paprašė, kad aš padėčiau jas joms surinkti. Na, surinkau. Paklausiau kam jos renka tas šukes, ogi, pasirodo, auklėtoja liepė. Na, kaip ir užduotis susitvarkyti darželio teoritoriją. Hmm... Klausiu, ką paskuid arysit su tais stiklais, sako, atiduosim auklėtojai, ji kur reikia išmes. Na, idėja nebloga, mokyti vaikus, kad negalima mėtyti stiklų kur papuola, kad reikia išmesti "kur reikia", bet man nepasirodė saugu. Landžioja tos mergiatės po visus krūmus, kišą rankytes per tvorą, labai jau paprasta susižeisti. Net ir suaugę tokius darbus dirba su pirštinėm, o vaikų koordinacija juk mažiau išvystyta. O auklėtojų netoliese nesimatė, tik girdėjosi jų balsai... Aš nenorėčiau, kad mano vaikas tokius darbus dirbtų būsimam darželyje. Idėja gera, bet metodai, mano galva, pasirinkti visai netinkamai.
Bandė dar mergaitės mane įkalbėti įlisti į vienus krūmus, kur matė esant stiklų, bet sakiau jau gana. O jos labai stengėsi surinkti kuo daugiau, lyg gautų prizą už kiekį.
1 komentaras:
Baisu! Net šiurpas nukrėtė perskaičius.
Rašyti komentarą