Tai pirmieji metai, kai girdžiu man sakant "mama". Jau nebekeista :))
Kai buvau maža, vis galvodavau, kaip mama atpažįsta, kad būtent ją kviečia, juk visi vaikai šaukia "Mama"... O dabar atrodo, kas čia keisto, - savą vaiką tikriausiai ir per mylią išgirstum!
Kartą perskaičiau ir ilgam užstrigo tokia mintis apie mamas: gimstant kūdikiui, mamos širdis visiems laikams pasidalina. Dalelė jos širdies visuomet būna su vaiku. Ir jau niekada ta širdis nebūna rami...
Ir vis tiek visoms Mamoms linkiu ramybės, ir dar - kantrybės aruodų, gero ūpo upių, nesibaigiančių fantazijos horizontų ir nepailstančių rankų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą